2024 03 28 20:37:09
Navigacija
blank.gif Pagrindinis
Straipsniai
Siuntiniai
Forumas
Nuorodos
Paieðka
Pateikti failà
blank.gif
Naujausi straipsniai
blank.gif Kaip bendrauti su þ...
Po 55 m. amerikietis...
V.Stonkus: þmoniø ...
Organizmo valymas au...
Gydytojas V.Stonkus:...
KMUK atlikta pirmoji...
Bioninës akys aklie...
Tinklainës implanta...
Intensyvioji slauga,...
Aklumà gydys kontak...
blank.gif
Forumo temos
blank.gif
Naujausios temos
Slaugytojos atlyginimas
Sveikatos apsaugos r...
Populiariausios temos
Slaugytojos atlyg... [2]
Sveikatos apsaugo... [0]
blank.gif
Nari apklausa
blank.gif
Ar man patinka mano darbas?







Kad galtumte balsuoti, turite prisijungti.
blank.gif
Santariðkiø Radijas
blank.gif



blank.gif
Kaip bendrauti su þmogumi, kuris turi regos negalià?
blank.gif

Sociumas LT sulaukia þmoniø istorijø, kuriomis jie pristato savo patyrimus ir nori su kitais DELFI skaitytojais pasidalinti geràja ir blogàja patirtimi, kaip sëkmingai pasiekti uþsibrëþtus tikslus ir ágyvendinti savo svajones.

Pateikiame vienà skaitytojø siøstø istorijø:

Krinta baltos snaigës. Su drauge vaikðtome Vilniaus senamiestyje ir að staiga paklausiu: „Gal gali man papasakoti, kaip atrodo snaigës? Ar jos tokios, kaip iðkirptos ið popieriaus?“ Mano draugë susimàsto, kiek pasimeta, bet atsako: „Vaida, galbût jos ðiek tiek panaðios... Bet ðitos labai maþytës. Tik ákritusios á delnà – iðtirpsta, ir net nespëji pamatyti, kaip jos atrodo.“ Að vis klausiu: „O tu gali man pabandyti iðkirpti bûtent vienà snaigutæ, kaip ta, kuri krinta ðiandien?“

Mano draugë paþada tai padaryti. Staiga jai ðauna mintis: „Paraðyk straipsná apie tai, kaip tau ir tavo likimo draugams padëti. Kaip reginèiajam maþiau nerimauti, susitinkant su jumis?“ Að kiek pagalvoju ir nusprendþiu pabandyti. Taèiau kiekvienas neregys, kaip ir kiekvienas þmogus, yra skirtingas, todël mano patirtis neatspindi visø nereginèiøjø.

Silpnaregis

Taigi noriu pasidalinti savo bei þmoniø, kuriuos sutinku mintimis. Viena draugë pasakojo, jog viena ið jos nerimo prieþasèiø pirmà kartà einant susitikti su manimi buvo mintis: „O gal að jai nepatiksiu?“ Kà daryti, kad patiktum neregiui? Ar tai tas pats, kai jauti nerimà, susipaþindamas su reginèiu? Ið tiesø, skirtumas yra. Susitikæ du regintys þmonës iðlieka laisvi nuspræsti, ar tæs savo paþintá, ar mandagiai atsisveikinæ nueis savo keliais. Bendraujant su neregiu atsiranda didesnis ásipareigojimas, nes nuo pirmos susitikimo minutës tu tampi jo „akimis‘. O toliau priklauso nuo situacijos. Yra kelios pasirinkimo galimybës. Pirma – tiesiog nepatiko, vadinasi, daugiau niekada nesusitiksime. Antra – nepatiko, bet gal kaþkada susimatysime, jeigu labai bûtina. Ðia galimybe daþniausiai naudojuosi að. Bet verta pabandyti dar bent kartà.

Su Maltos ordino savanoriais draugauju jau antri metai. Ðie jauni þmonës padeda man kopti laipteliais aukðtyn. Prieð beveik du metus að nedràsi, nelabai suvokianti, kas bus toliau atvykau ið maþo miestelio studijuoti á tada atrodþiusá milþiniðkà Vilniø. O siaube, net prisiminti baisu, kaip buvo sunku! Vienà rytà atsidariusi elektroninio paðto dëþutæ, radau toká laiðkelá: „Labas, Vaida, apie tave girdëjome, ið kur jau nebepamename. Esame Maltos ordino savanoriai. Norime tau padëti“.

Taip uþsimezgë mûsø draugystë. Tuo metu visi buvo labai nuostabûs, nors pas mane ateinanèius þmones galëjai suskaièiuoti ant vienos rankos pirðtø. Taip pralëkë mano pirmasis pusmetis.
Antrojo pusmeèio pradþioje papraðiau Vyto, kuris koordinuoja veiklà su neregiais, kad suorganizuotø mano ir savanoriø susitikimà. Ir vienà ðaltà vakarà atëjau á susitikimà. Beveik visus atëjusius jau paþinojau. Nepaþástama buvo tik viena tarp jø sëdinti mergina, apie jà buvau girdëjusi, jog ji tokia „fyfa“, kuri beveik niekada neturi laiko. Ði mergina nedràsiai prisistatë. Að paëmiau jos rankà ir visø pirma „apþiûrëjau“ nagus. Gintarë jø neturëjo.

Nusivyliau, juk man sakë... Visi gana daug kalbëjo, o ji tylëjo. Að papasakojau, kokios pagalbos man reikia. Ir baigdama pasakiau, kad penktadienio vakarais bûtø smagu, jog kaþkas paskaitytø mokymuisi reikalingà medþiagà. Gintarë tada pasakë: „Penktadieniais ne mokytis, o „tûsintis“ reikia. Nori kartu kaþkur nueiti?“ Pagalvojau: „O siaube, su ðita? Në uþ kà, nebent tik mirtinai reikës!“ Nepraëjus në savaitei su Gintare susitikau dar kartà. Gintarë atëjo á universitetà ir keliavome kartu. Gintarë pasakojo, kad kai ëjo pas mane, jai atrodþiau „nagla, pasikëlusi kvailë“ (kalba netaisyta). „Buvo labai nejauku, ëjau, nes juk reikëjo kaþkam ateiti,“- pasakojo mergina. Tada buvo daug susitikimø, daug kartø ji, metusi savo darbus (ji mokësi 12 - oje klasëje), atlëkdavo pagelbëti man. O juk mes net nebuvome draugës. Klausdavau jos, ið kur tu turi laiko, juk reikia mokytis. O ji man atsakydavo labai paprastai: „Jeigu noriu, tai galiu. Jeigu neturiu laiko, vadinasi nepakankamai noriu.“

Atsimenu vienà ávyká, kuris net aðarà iðspaudþia. Vakare, prieð lietuviø kalbos egzaminà, ji man paskambino: „Vaida, atleisk, nebegaliu tau ðávakar pagelbëti.“ Nurieda aðara - kà daryti? Raðau þinutæ ir siunèiu jà visiems, kuriuos paþástu: „Ðávakar, po paskaitos lieku muzikos akademijoje viena, niekas nebegali ateiti“. Uþ keliø minuèiø gaunu þinutæ ið Gintarës: „Sveika, ramiai dainuok ir ruoðkis egzaminui, að pas tave atvaþiuosiu“. Raðau jai, kad egzaminas. Ir vël gaunu atsakymà: „Vaida, nusiramink, tai mano apsisprendimas, reikëjo mokytis dvylika metø, o ne ðiandien, tikrai atvaþiuosiu“. Sëdëjau ir negalëjau patikëti... Nuo tos dienos niekada nesivadovauju pirmu áspûdþiu. Ðiandien Gintarë man pats brangiausias þmogus Vilniuje. Daþnai jai sakau „Tu man kaip sesë“. Aèiû Maltos ordinui ir likimui, kad taip nutiko, jog ji tàkart atëjo.

Vakar paklausiau Gintarës, kas buvo sunkiausia mûsø bendravimo pradþioje ir ji pasakë: „Matyt neþinomybë. Nerimas, kaip kartu eiti, kad tu nenusisuktum galvos. Galbût net paèios savæs baimë.“ Kaip eiti, kad neregys jaustøsi saugiai? Knygose raðo, jog reikëtø, kad neregys dëtø rankà ant peties arba kabintøsi á alkûnæ. Neþinau, kaip kitiems, nes kiek neregiø, tiek nuomoniø. Tie, kuriuos kalbinau að, pasakoja, kad daug mieliau eina, kai þmogui gali ásikabinti á parankæ, o rankà duoda tik draugams. Að susikabinusi rankom galiu eiti su daug kuo. Bet kai kurie neregiai to negali.

Kai eini su neregiu, niekada nedaryk taip, kad pro duris jis keliautø pirmas. Lipdamas á troleibusà taip pat bûk þingsneliu priekyje. Kaip perspëti mane apie laiptus ar kitus tykanèius pavojus? Pabandyk atstumà skaièiuoti ne tik sau, bet ir man. Jeigu bus laipteliai, tiesiog pasakyk: „Laipteliai aukðtyn arba þemyn.“ Kartais þmonës eidami su neregiu sako, kad netrukus bus laiptai. To daryti visiðkai nebûtina, nes apie kliûtá geriau perspëti, kai jà sutiksi, o ne artëjant prie jos. Kai vaikðtai su neregiu ilgesnæ laiko dalá, galø gale pradedi vienas kità jausti.

Að kartais sakau: „Ak, su Gintare jauèiuosi, kaip reginti.“ Ji man nepasakoja, kada ir kokià kliûtá sutiksime. Kai vaikðtai su þmogum daug laiko, tiesiog to nebereikia, uþtenka tik sutartiniø þenklø. Neregiai yra labai skirtingi, todël pirmà kartà susitikus, galima labai mandagiai paklausti: „Kaip tu norëtum, kad mes eitume? Kaip man tave perspëti apie tykanèius pavojus?“ Daþniausiai neregiai pasako, ko jie tikisi.

Dar viena reginèiø þmoniø klaida, kurios reikëtø vengti, yra lyginimas dviejø neregiø tarpusavyje. „Að maèiau, ji taip eina, o kodël tu taip negali? Ji eina su lazdele, kaip gali neiti tu?“ ir t.t. Juk ir tarp sveikø nëra dviejø vienodø þmoniø, taip pat ir tarp neregiø, o tai ir þavi. Galbût vieni neregiai graþiai dainuoja, kiti puikiai naudojasi kompiuteriu, treti vaikðto su baltàja lazdele - në vienø nereikia smerkti. Kiekvienas þmogus turi pasirinkimo laisvæ. Galima padëti, paskatinti, bet linkiu tai daryti tik tuo atveju, jeigu su ðiuo þmogum bendrauji daug laiko ir manai, jog gali padëti.

Kà kalbëti su þmogumi, kuris turi regos negalià? Draugë Dalia sako: „Kalbu kaip ir su kitais savo draugais, temos nesiskiria.“ Að vis tiek klausiu, ar ji gali man pasakyti tris temas, kuriomis kalbasi su manim. „Apie perskaitytas knygas, teatrà, muzikà... Juk kartais galima tiesiog pliurpti.“ Kà veikti su manim? Galima tikëtis tokiø atsakymø: „Nieko, kà gi su ja veiksi? Negalima nei á klubà eiti, nei tiesiog kalbëti apie spalvas, mus supantá pasaulá, vaikinus. Draugø bûryje negalima þaisti þaidimø.“ Ar galima su manim eiti á klubà, paklausiu Gintarës. Iðgirstu atsakymà: „Galima, nors pirmà kartà, nemeluosiu, ðiek tiek nejauku, að juk neþinau, kaip Vaida ten jausis? Bet iðgirdusi Vaidos praðymà eiti á klubà, sutikau su ja nueiti. Mums sekësi puikiai. Ðiandien galiu pasakyti, Vaida tokia, kaip ir mes, jeigu draugystëje atsiranda trûkumø, tai tikrai ne todël, kad Vaida nemato.“

Kà dar galima veikti su manim? Að vis juokauju, kad gerai matau tik ið arti, á tolá matyti man padeda draugai. Mëgstu þiûrëti nuotraukas ið kelioniø. Kartà buvau Sankt Peterburge. Ëjome paþiûrëti naktá ðvieèianèiø tiltø ir kai jie pakilo, paklausiau, ar graþu ten? Iðgirdau nedràsø atsakymà: „Taip, Vaida, tai nuostabu.“ To uþteko. Stovëjau ir jauèiausi puikiai, nes maèiau jø ðypsenas. Buvau laiminga, kad galiu pajausti tà groþá... Mëgstu veikti tà patá, kà ir kiekvienas þmogus. Tik vieni dalykai man patinka labiau, kiti maþiau. Kaip apibûdinti prekæ parduotuveje? Kai einu su draugëmis, jos tiesiog paklausia, ko að norëèiau. Viena jø sako, kad blogiausias atsakymas yra „neþinau, kaþko skanaus“. Tada þmonës, kurie eina kartu, vardina viskà ið eilës. Kai að iðgirstu prekæ, kurios uþsinoriu, tarkim „ðokoladiniai saldainiai“, papraðau, kad iðvardintø visus pavadinimus. Jeigu skubame, pasakau pvz.: „Meðkos Ðiaurëje“. Kartais galima patarti, pvz.: að labai noriu mandarinø, o jie dëþëje supuvæ. Tada reikëtø perspëti: „Jie labai neiðvaizdûs.“

Ar galima su neregiu þaisti þaidimus? Galima. Ðias Kalëdas ðvenèiau pas draugës tëtá – nuostabø þmogø. Þaidëme galybæ þaidimø.Vieno þaisti ëjome á laukà. Þaidimo esmë – lauþe sudeginti blogas mintis. O jei norëjai bûti garantuotas, tada reikëjo perðokti per lauþà. Þinoma, að nebûèiau að, uþsimaniau bûtinai perðokti ir tëèio pagalba tai padariau. Pusæ lauþo iðverèiau, bet buvo daug juoko, nes að tai dariau pirmà kartà. Ðio pojûèio niekada nepamirðiu. Naujuosius sutikau ten, kur buvo þaidþiama daugybë þaidimø. Visus juos þaidþiau kartu ir pamirðau, kad esu kitokia.

Labai svarbu, kad bendraudamas su manim, pamirðtum, kad að esu neregë. Tai reikia prisiminti tik tada, kai kaþkur einam ar kai veikiam kà nors naujo. Tada reikia, kad tu mane informuotum. Að mielai ir á filmà nukeliauju. Aiðku, mes pasirenkame toká, kur daug kalbama, nes kitaip daug kalbëti turi ðalia esantis þmogus. Kartais þmonës bijo atsakomybës. Bijo, kad jei ateis padëti neregiui, nebegalës turëti savo gyvenimo. Tai liûdina. Juk neregys taip pat þmogus ir jis supranta, kad visi turi savo gyvenimus. Jie neprivalo visada galëti. Þinoma, jeigu jau paþadi, tai reikëtø kokiu nors bûdu tesëti duotà þodá. Man taip pat bûna nedràsu, kai ateina pagelbëti þmogus, kurio nepaþástu. Juk nieko apie já neþinau. Að taip pat, kaip ir jûs, neþinau, kà kalbëti. Taèiau bandau kalbëti, nes nepabandæs - nesuþinosi. Jeigu randate noro ir motyvacijos ateiti – puiku, jûs padovanojate dalelæ savæs. O argi gali bûti geriau? Juk mûsø visuomenëje taip svarbu nuoðirdûs pasikalbëjimai, ðypsenos, apkabinimai. Ðiandien matai, o rytoj, neþinia kaip bus. Noriu papasakoti istorijà apie merginà, kuri buvo mano draugë ir, deja, iðkeliavo Anapilin. Monika buvo kaip visi, mokësi konservatorijoje, turëjo daug veiklos. Tik ðtai vienà dienà suþinojo, jog jos galvoje auglys. Po kiek laiko jauna mergina apako. Ji susitaikë su likimu ir toliau gyveno. Vienà kartà ji man pasakë: „Gyvenk ir elkis, kaip norëtum, kad su tavimi elgtøsi.“ Monika buvo optimizmo, uþsibrëþtø tikslø siekimo, noro gyventi ir verþtis á ðviesà pavyzdys. O juk galëjo bûti kitaip. Ji galëjo uþsidaryti savo kambaryje ir verkti nuo ryto iki vakaro.

Man labai patinka Egziuperi pasakyti þodþiai, kad matyti galima tik ðirdimi, tai, kas svarbiausia, nematoma akimis. Juk ið tiesø tikrojo pasaulio groþio pamatyti negalime, galime tik jausti. Að labai laiminga, kad galiu girdëti nuostabius muzikos garsus ir aplink kalbanèius þmones. Kartais galvoju, kad norëèiau apþiûrëti namus, universitetà, norëèiau pamatyti mamà ir tëtá, sesæ, draugæ ir save. Bet esu laiminga, kad visus ir viskà galiu matyti savo ðirdyje. Aèiû tiems, kurie dovanoja laikà, ðypsenas, paskatinimus. Iðties labai svarbu, kad kaþkas pasakytø: „Vaida, að þinau, tu gali.“ Aèiû dëstytojams, kurie kantriai man padeda keliauti tikslo link. Aèiû tëvams, kurie leido man tapti tokia, kokia esu. Nebijokime padëti vieni kitiems, nebëkime patys nuo savæs. Juk iððûkiai ir sunkumai daþniausiai bûna ádomûs. Að juos vertinu ir dëkoju likimui, kad atsiunèia. O kai pasiseka susidoroti su sunkumais, tada dþiaugiasi ðirdis.


blank.gif
blank.gif blank.gif
Komentarai
blank.gif Komentar nra blank.gif
Rayti komentar
blank.gif Turite prisijungti, nordami parayti komentar blank.gif
Reitingai
blank.gif
Balsuoti gali tik nariai.

Praome prisijungti arba usiregistruoti.

Nra reiting.
blank.gif

blank.gif
Kiekviena þmogiðkoji gyvybë turi prigimtinæ teisæ bûti saugoma ir puoselëjama nuo pradëjimo iki natûralios mirties...
blank.gif
Prisijungti
blank.gif
Vardas

Slaptaodis



Dar ne narys?
Registruotis

Pamirote slaptaod?
Praykite naujo!
blank.gif
Translator
blank.gif blank.gif
Orai
blank.gif
blank.gif
aukykla
blank.gif
Nordami rayti, turite prisijungti.

Santariskiu radijas
2009 07 19 12:50
Gal sutiktumëte ádëti mûsø aktyvuotà logotipà á savo svetainæ? www.vpc.lt/santara
dijas

2008 07 21 14:15
Smile
blank.gif
Prisijung vartotojai
blank.gif Prisijung sveiai: 1

Prisijung nariai: 0

I viso nari: 7
Naujausias narys: airaz
blank.gif
Skaitliukas
blank.gif
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojø skaitliukai
blank.gif
Ukrauta per 0.64 sekundes 346,659 unikals lankytojai 2008 MILJA Theme Nautica by Harly