1886 m. Van Hippel atliko pirmàjà pasaulyje pasluoksninæ ragenos persodinimo
operacijà.
1906 m. E. K. Zirm atliko pirmàjà kiaurinæ ragenos persodinimo operacijà.
1910–1950 m. V. P. Filatovas – moderniosios akiø donorinës medþiagos bankininkystës ir keratoplastikos tëvas.
1959 m. T. Paton ákûrë pirmàjà akiø donorinës medþiagos bankà Niujorke.
1968 m. C. Maurice sukûrë veidrodiná ragenos mikroskopà.
1974 m. B. McCarey ir H. Kaufman sukûrë terpæ ragenø konservavimui.
1974 m. prof. E. Daktaravièienë ir bendradarbiai persodino pirmàjà ragenà Lietuvoje.
Prof. V. Jaðinskas,
KMU Akiø ligø klinika,
Nacionalinis oftalmologijos centras
Tai tik nedaugelis pionieriø, vykdþiusiø didþiulæ mokslo ir klinikinæ veiklà plëtojant ragenø transplantacijà. Kaip ir kiekvienoje srityje, ypaè transplantologijoje, pirmieji þingsniai daþnai bûna nelengvi, sàlygojami nusistovëjusiø tradicijø ir nepatiklumo. Taèiau tikroji padëtis – prarasto ragenos skaidrumo sukeltas aklumas („rageninis aklumas“) ir galimybë já atstatyti, persodinant donoro ragenà, skatina pacientus ir gydytojus ieðkoti galimø bûdø jai spræsti.
AKTUALUMAS
Daþniausios rageniná aklumà sàlygojanèios prieþastys skiriamos á ágimtas ir ágytas. Ágimtos esti ðios: keratokonusas (paþeidþia darbingo amþiaus þmones, daþniau moteris) (1 pav.), ragenos distrofijos (pasireiðkia visø amþiaus grupiø asmenims) (2 pav.), ágimtos ligos, pvz., sifilis.
|
|
 |
Ágytos prieþastys: trauminës kilmës (mechaninës, terminës, cheminës) (3, 4 pav.), po persirgto virusinio ar bakterinio ragenos uþdegimo (5 pav.),
po akiø operacijø (kataraktos, glaukomos, LASIK), alerginës kilmës. Iðsivysèius ragenos drumsèiai (baltmei), vienintelë galimybë atstatyti regëjimà – persodinti ragenà. Pasaulyje per metus atliekama apie 100 000 keratoplastikos operacijø, ið jø apie 40 000 – JAV. Tai turbût pati sëkmingiausia transplantacijos operacija, padedanti daugeliu atvejø atstatyti matymà [1]. Spëjama, kad dabar pasaulyje per metus 100 000 gyventojø dël ávairiø prieþasèiø (nesant eiliø!) reikëtø atlikti 10–12 keratoplastikos operacijø. Remiantis minëtais apskaièiavimais, Lietuvoje per metus reikëtø persodinti 350–420 ragenø. Taèiau Lietuvoje ðios operacijos nûnai laukia daugiau nei 260 ligoniø.
Kodël reikalinga bûtent donoro ragena, ar negalima sukurti dirbtinës?
 |
Þmogaus ragena susideda ið trijø pagrindiniø sluoksniø: priekinio epitelio (regeneruoja), stromos (regeneruoja) ir endotelio (neregeneruoja) [2]. Svarbiausia endotelio funkcija – siurbti ið stromos skystá (Na–P siurblys) ir palaikyti skaidrià ragenà. Jei sutrinka endotelio funkcija arba ðiø làsteliø stinga, iðsivysto ragenos dekompensacija: ragena paburksta, todël sumaþëja jos skaidrumas ir regëjimo aðtrumas. Kol kas pasaulyje nesukurtos praktinës ragenos endotelio atstatymo metodikos [3].
Dirbtinai (in vivo) uþaugintos þmogaus ragenos endotelio kultûros transplantacija kol kas nenaudojama, todël patikimiausia medþiaga esti donoro sveiko endotelio ragena. Mokslininkai mëgina sukurti visà dirbtinæ ragenà, taèiau dar nepavyko iðspræsti biologinio tapatumo, t. y. atmetimo reakcijos, problemos.
|
|
KAIP YRA LIETUVOJE
Lietuvoje pirmàkart ragenà 1974 m. persodino prof. E. Daktaravièienë ir bendradarbiai. Iki 2000 m. operuota virð 200 pacientø, taèiau operacijø skaièius anaiptol netenkino operacijø reikmës. Nuo 1999 m. ragenø transplantacijos operacijos atliekamos ir Vilniaus universiteto Akiø ligø klinikoje, taèiau maþai kas pasikeitë. Dabar donoro ragenø reikalingi daugiau nei 260 pacientø. Svarbiausia keratoplastikos operacijø kliûtis – donorinës ragenø medþiagos trûkumas. Pasaulyje paprastai donoro ragenos ruoðiamos per akiø donorinës medþiagos bankus, kuriuose dirba specialiai pasirengæs personalas. Paruoðtos ragenos konservuojamos ir tinkamos naudoti iki 2 savaièiø. Remiantis tokia patirtimi ir aktyviai bendradarbiaujant su Tarptautine akiø bankø ir audiniø federacija, 2000 m. Kauno medicinos universiteto klinikose ákurtas pirmasis Lietuvoje (ir Pabaltijyje) Akiø donorinës medþiagos bankas. Atidarymo metu Lietuvos Respublikos Prezidentas V. Adamkus sveikinamojoje kalboje pasakë: „Remiu ragenø dovanojimà sergantiems Lietuvos þmonëms ir linkiu sëkmës Lietuvos akiø bankui kilniame darbe ðalinant aklumà, kurá sukelia ragenos ligos“. Ragenø donorystæ taip pat remia ir Romos katalikø baþnyèia. Akiø banke dirba kvalifikuoti specialistai (pirminë specializacija – Prahos tarptautiniame akiø donorinës medþiagos banke), kurie ieðko potencialiø donorø. Jø radus, banko psichologas bendrauja su galimø donorø artimaisiais dël galimo ragenos panaudojimo transplantacijai (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 vasario 24 d. Ásakymo Nr. V– 138 redakcija). Ragenas, kitaip nei kitus gyvybiðkai svarbius organus, galima panaudoti praëjus iki 6 val. po mirties, t. y. kai jau nebeveikia ðirdis. Sutikus artimiesiems, donoro akis operuojama: natûrali ragena pakeièiama dirbtine (donoro akis neiðimama!). Serologiðkai tiriamas donoro kraujas, veidrodiniu ragenos mikroskopu – ragenos endotelis, po to ragena konservuojama specialioje terpëje (pvz., OPTISOL). Taip paruoðta ragena tinka naudoti apie 2 savaites. Tada parenkamas (ið eilës) tinkamas esamai donorinei ragenai pacientas, kuris operuojamas planine tvarka.
KMU Akiø ligø klinikoje 2001–2004 m. persodintos 55 ragenos (6 pav.), 
kurias paruoðë Akiø donorinës medþiagos bankas. Panaðiai ragenø persodinta ir Vilniaus universiteto Akiø ligø klinikoje. Toks donoro ragenø kiekis netenkina esamø Lietuvos poreikiø. Akiø mikrochirurgai pasirengæ persodinti daugiau ragenø, taèiau trûksta donorinës medþiagos. Deja, daþniausia kliûtis – artimøjø nesutikimas. Kad bûtø lengviau apsispræsti dël ragenos dovanojimo, Lietuvoje priimtas ástatymas, kad kiekvienas pilnametis Lietuvos pilietis gali pareikðti savo valià donorystës klausimu, t. y. – tapti audiniø ir organø donoru arba atsisakyti. Tokia patvirtinta iðankstinë nuomonë palengvintø donorø paieðkà ir artimøjø bei giminiø apsisprendimà duoti palankø atsakymà. IÐVADOS Lietuvoje kasmet atliekama apie 30–40 ragenos transplantacijos operacijø, taèiau tai netenkina esamø poreikiø (pagal tarptautinæ statistikà, per metus mûsø ðalyje reikëtø persodinti 350–420 ragenø). Pakankamai turime parengtø specialistø, galinèiø kvalifikuotai persodinti ragenas. Kauno medicinos universiteto klinikose veikia tarptautinius standartus atitinkantis akiø donorinës medþiagos bankas, kurio darbuotojai geba kokybiðkai paruoðti ir konservuoti donoro ragenas. Manome, kad pagrindinë prieþastis, trukdanti ragenø transplantologijos plëtrai, – neadekvatus Lietuvos visuomenës poþiûris á ðià problemà.
Literatûra:
1. Griffith F. N. The promise of international eye banking. Int. Ophthalmol, 1990; 14:205-210.
2. Basic and clinical science course. Section 8. External disease and cornea. American Academy of Ophthalmology, 2002–2003.
3. Ishino Y., San Y., Nakamura T. ir kt. Investigative Ophthalmolgy and Visual Science. 2004; 45: 800–806.
