 | Þmogus ið prigimties linkæs daryti tai, kas jam naudinga, mylëti, kas jam patinka. Taèiau þmogus vienintelis ið kûriniø gali aukotis – mylëti tai, kas atrodo nemylëtina. Donorystë kaip tik yra tokios meilës iðraiðka. Taip apie donorystës taurumà sako bioetikos specialistas kun. dr. Andrius Narbekovas. O kà apie organø donorystæ mano eiliniai Lietuvos þmonës? Kokie mitai ar iðkreipti ávaizdþiai apie transplantacijà dar gajûs þmoniø sàmonëje? Kodël giminës neretai atsisako paaukoti savo mirusiø artimøjø organus tiems, kuriø gyvybës siûlas dar nenutrûkæs? Apie tai kalbamës su Nacionalinio organø transplantacijos biuro direktore Asta Kubiliene. Pasaulinës gyvybës dienos proga Lietuvos vyskupai kreipësi á tikinèiuosius primindami, kad organø donorystë neprieðtarauja Baþnyèios mokymui ir yra sveikintina. Regis, ðis laiðkas pasirodë jûsø biuro iniciatyva? Paskutiniai visuomenës apklausos duomenys rodo, kad 39 proc. þmoniø neþino, ar organø donorystë suderinama su religija. Ið tikrøjø pasaulyje tik kelios sektos, pavyzdþiui, Jehovos liudytojai bei kai kurios budizmo ðakos, nepritaria donorystei. Taèiau ðnekantis su kunigais ar rajoninëse ligoninëse praðant artimøjø, kad sutiktø paaukoti mirusiojo organus, daþnai atsisakymo prieþastis yra tokia: nesutinkame, nes esame religingi… Bandydavome tuose rajonuose per vietos spaudà ir baþnyèias þmonëms paskleisti teisingà informacijà apie donorystæ. Spauda atsiliepë gana geranoriðkai, o su kunigais sekësi nekaip. Todël kreipëmës á Vyskupø konferencijà, kad ji paskelbtø koká nors paraginimà, kuriame paaiðkintø Baþnyèios pozicijà organø transplantacijos klausimu. Labai dþiaugiamës ðiuo vyskupø paraginimu, nes neásivaizduojame, ar buvo galima geriau ir graþiau ðá klausimà iðdëstyti. Kiekvienam tikinèiajam dabar turëtø bûti aiðkus donorystës kilnumas.
Kas yra organø transplantacija ir kokiomis aplinkybëmis þmogus gali savo organus paaukoti?
Transplantacija yra tam tikros rûðies operacijos, kurios atliekamos “paskutiniu” atveju, kai joks kitas gydymas padëti negali ir þmogus mirs, jei nesveikas organas nebus pakeistas. Lietuvoje, kaip ir visur, organai imami tik ið negyvo þmogaus, iðskyrus atvejus, kai egzistuoja du poriniai organai, t.y. inkstai. Bet ir èia taikoma iðimtis, nes organà paaukoti gali tik artimieji (pavyzdþiui, mama gali savo vaikui duoti vienà inkstà). Kai kuriose ðalyse vengiama ir tokios donorystës, nes manoma, kad sveikà þmogø guldyti ant operacinës stalo - nemoralu. Antra vertus, ir ðiais atvejais pasitaiko atmetimo krizës, paaukotas inkstas prarandamas ir lieka jau du ne visai sveiki (geriausiu atveju) þmonës. Taigi organai Lietuvoje imami tik ið mirusio þmogaus.
Kà reiðkia “miræs”?
Egzistuoja dvi mirties sàvokos. Pirma – biologinë mirtis, kada sustojæs kvëpavimas, ðirdies darbas ir t.t. – kà mes kiekvienas be dideliø mokslø suprantame kaip mirtá. Ið tokiø þmoniø galime paimti tik audinius, nes, þmogui mirus, mirðta ir jo organai. Taèiau nuo 1968 metø yra visuotinai pripaþinta “smegenø mirties” sàvoka. Smegenø mirties kriterijus apibûdina ne tik medikai. Ðià sàvokà apibrëþiant dalyvavo ir kunigai, ir teisininkai, ir etikos specialistai, ir daugelis kitø. Kiekviena ðalis “smegenø mirties” sàvokà ðiek tiek savaip modifikavusi, bet pagrindas visur tas pats. Taigi smegenø mirtis yra visø smegenø veiklos þûtis. Paprastai ðnekant, jeigu maþdaug 5-7 minutes smegenyse iðnyksta kraujotaka, þmogus mirðta. Tà lyg ir visi supranta. Taèiau kai konstatuojame, kad þmogus miræs, ir norime paimti jo organus, o artimieji mato prie ávairiø prietaisø prijungtà “rausvà” þmogø su kraujospûdþiu, susitraukinëjanèia ðirdimi, besikilnojanèia krûtine,- jiems sunku patikëti, kad þmogus miræs. Taèiau nustaèius, kad smegenyse nëra kraujotakos, mums aiðku, kad tuoj pat sustos ir kitø organø veikla, nes þmogus nëra tam tikrø organø rinkinys, jie visi sàveikauja. Kad kurá laikà bûtø palaikoma ðiø organø veikla ir jie tiktø persodinti, jie turi bûti aprûpinami deguonimi, todël organizmas prijungiamas prie ávairiø gyvybës palaikymo prietaisø – dirbtinio kvëpavimo, ðirdies stimuliavimo, laðinami kai kurie skysèiai ir pan. Aparatûrà atjungus, organø veikla sustotø. Taèiau ir ta aparatûra veikia labai trumpai. Todël taip trûksta donorø, nes ne visada pavyksta avarijoje þuvusá þmogø laiku prijungti prie minëtø prietaisø, kad kai kurie organai iðliktø gyvybingi. Prisiþiûrëjæ filmø ir prisiskaitæ knygø þmonës daþnai painioja smegenø mirtá ir komà, kai þmogus “buvo uþmigæs ir prisikëlë”. Tai vadinamoji vegetacinë bûklë, nieko bendra neturinti su smegenø mirtimi, nes komos bûsenos esanèio þmogaus smegenyse veikia kraujotaka.
Per kiek laiko nuo smegenø mirties dar galima paimti to, kaip sakote, jau negyvo þmogaus organus persodinimui?
Sveikatos apsaugos ministro ásakymu yra nustatyta tvarka, kokie tyrimai turi bûti atliekami ir be jokiø abejoniø konstatuojama, jog þmogus yra miræs. Lietuvoje taikoma metodika, palyginti su uþsienio ðalimis, yra labai grieþta. Smegenø mirtá gali nustatyti tik trijø nepriklausomø gydytojø konsiliumas. Po to lieka tik 24 valandos, per kurias galima iðimti organus persodinimui. Dël kai kuriø veiksniø ðis laikas gali bûti sutrumpintas iki 12 ir maþiau valandø. Kokie organai paprastai iðimami? Dël ávairiø traumø tinkamø organø gali sumaþëti. Bet, esant tik galvos traumai, paimami inkstai, ðirdis, kepenys, ragenos. Rengiamasi ir plauèiø transplantacijai.
Kaip visa tai atrodo praktiðkai?
Pavyzdþiui, þmogus þuvo autoavarijoje, pateko á ligoninæ… Ið tiesø daþnai bûna ávairiø avarijø, kuriø metu ávyksta galvos traumos. Toks þmogus pirmiausia pakliûva á reanimacijos skyriø ir yra gydomas: prijungiamas prie dirbtinio kvëpavimo aparato, elektrinio ðirdies stimuliatorius, laðinami skysèiai. Jeigu trijø gydytojø konsiliumas nustato smegenø mirtá, Nacionaliniame organø transplantacijos biure Vilniuje gauname praneðimà, kad yra potencialus donoras. Mûsø koordinatorius tuoj pat pasiþiûri registre, ar tas þmogus yra pareiðkæs sutikimà dovanoti savo organus. Jeigu þmogus buvo raðtiðkai pareiðkæs nesutikimà – viskas aiðku, jo organai nebus transplantuojami (tokiø mûsø registre yra 16). Jeigu miræs þmogus uþregistruotas kaip sutikæs, taip pat galime nebeklausti artimøjø, bet þiûrime, ar jis sutiko visus organus atiduoti, ar tik kai kuriuos. Bet daþniausiai bûna, kad nëra jokio apsisprendimo. Tada per tas 24 valandas turime suspëti ir gauti artimøjø sutikimà (kartais po nelengvo ákalbinëjimo), nustatyti, ar þmogus tinkamas (gal jis sirgo AIDS, buvo narkomanas, apsinuodijæs ir t.t.). Jeigu artimieji sutinka (daþnai ðeimoje apie tai buvo kalbëta), mûsø biuro koordinatorius vaþiuoja á ligoninæ ir þiûri, ar teisingai sutvarkyta ligos istorija, ar tikrai buvo gydytojø konsiliumai, ar yra visø trijø gydytojø paraðai, ar viskas atlikta. Po to perþiûrimi medicininiai tyrimai: ar nëra veiksniø, dël kuriø organai nebûtø tinkami transplantuoti. Tada paimamas kraujas, veþamas á Vilniø, kur þiûrima, ar nëra hepatito, AIDS ir kt. Jeigu viskas tinka, praneðama chirurgams, kurie vaþiuoja á vietà ir iðima jiems reikalingus organus - vieni ragenas, kiti ðirdá, treti kepenis… Kartais naudojamas sraigtasparnis (daþniausiai veþti iðimtà ðirdá), nes organai, iðimti ið þmogaus kûno (laikomi specialiame tirpale, á juos prileista tam tikro tirpalo), gali bûti laikomi labai skirtingà laiko tarpà: ðirdis – tris, kepenys – 12-18, inkstai – daugiausia 24 valandas.
Ne visi þmonës sutinka paaukoti savo artimøjø organus. Kokios daþniausios atsisakymo prieþastys?
Viena ið prieþasèiø – kad kaþkas kaþkur gali juos parduoti. Bet ásivaizduokite: jeigu iðimta ðirdis tinka persodinti tik tris valandas, kas per tris valandas sugebës jà parduoti ir ásodinti? O kur dar ávairûs tyrimai, kad ji tiktø konkreèiam recipientui! Tø tyrimø labai daug! Taèiau legendos labai gajos: kaþkas kaþkà uþmuðë, kaþkà iðëmë,- kaþkas kaþkà girdëjo…Taigi geriau neturëti nieko bendra su ta problema. Kaþkas neðvaru? Taip. Bet poþiûris absoliuèiai pasikeièia, kai ðeimoje atsiranda þmogus, laukiantis transplantacijos. Tada þiûri á kitus ir negali suprasti, kaip þmonës nesutinka po mirties (juk bus miræ!) atiduoti savo organø tiems, kuriuos jie galbût iðgelbës. Visi turëtø apie tai pagalvoti. Vokietijoje dabar keliama mintis, ar moraliðkai þmogus gali reikalauti kokio nors organo, jeigu pats neturi donoro kortelës, pats nesutinka paaukoti savo organø.
Kiek Lietuvoje per metus atsiranda tinkamø donorø ir kiek ið jø pasitarnauja kitiems?
Yra potencialûs ir tikri donorai, kuriø organai po visø tyrimø pasirodo tinkami. 2001 metais Nacionalinis transplantacijos biuras sulaukë 80 skambuèiø apie potencialius donorus, o donorais buvo tik 45 þmonës – ir dël to, kad nesutiko giminës, ir dël kitø prieþasèiø. Paprastai donorø skaièius apibûdinamas milijonui gyventojø. Taigi 2001 metais Lietuvoje milijonui gyventojø teko 12,8 donoro. Praëjusiais metais sulaukëme 105 skambuèiø apie potencialius donorus, tikrais donorais tapo 27. Tad vidurkis milijonui gyventojø nukrito iki 7,7. Europoje 2001 metø vidurkis buvo apie 12-15 donorø vienam milijonui gyventojø. Taèiau latviai ir estai per metus padarë labai didelæ paþangà ir donorø skaièius milijonui gyventojø Estijoje siekë 27, Latvijoje - 19.
Kiek þmoniø Lietuvoje laukia organø persodinimo, ar daugeliui jø transplantacija padeda iðgyventi?
Paprastai transplantacijos kasmet laukia apie 500 þmoniø (apie 250 – inkstø, apie 200 – ragenø ir maþdaug 20-30 – ðirdies ir kepenø). Bet kà tai reiðkia? Ogi tai, kad ðiuo metu persodinimo laukia apie 500 ligoniø, bet kiekvienà dienà kaþkas ið to skaièiaus mirðta ir kiekvienà dienà kaþkas á laukianèiøjø sàraðà áraðomas. Per metus susidaro daug tokiø þmoniø. Kita vertus, Lietuvoje per maþai ðnekama apie transplantacijø kokybæ. Pas mus jau ávykdyta per 1000 inkstø, apie 30 ðirdies persodinimo operacijø. Þinoma, dalis ligoniø prarandama, o tai priklauso ir nuo operacijos sudëtingumo, pavyzdþiui, ragenos persodinamos beveik iðimtinai sëkmingai. Inkstø atmetimo reakcijø ðiek tiek daugiau.
Ar persodinimui tinkamà organà ámanoma nusipirkti?
Prieð kelerius metus sulaukdavome pasiûlymø parduoti savo organus, daþniausiai inkstà. Bûdavo netgi ádomu, kiek þmogus norëtø uþ tà inkstà. Daþniausiai tai bûdavo asocialûs þmonës. Bet savo kûno pardavimas yra prostitucija ir tai nieko bendra neturi su transplantacija. Pardavimo-pirkimo sandëris neámanomas dël daugelio prieþasèiø, nes donoro organas turi atitikti recipiento duomenis, transplantacijoje dalyvauja apie 80 þmoniø. Be to, tai uþdrausta ástatymais – ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje. Donorystë yra geranoriðkumo aktas. Todël recipientas niekad nesuþino, kas yra jo donoras. Ið dalies ir todël, kad bûtø iðvengta pinigø praðymo. Bet vis tiek á Transplantacijos biurà ateina laiðkai ið ligoniø, kuriems persodinti donorø organai. Jie raðo donoro ðeimai, dëkoja, iðsako savo jausmus. Mes tuos laiðkus perskaitome, tikriname, kad nebûtø jokiø uþuominø apie raðantájá, bei teiraujamës donoro ðeimos, ar ji nori toká laiðkà gauti. Tik sutikus já perduodame. Taèiau visas susiraðinëjimas vyksta iðimtinai per mûsø biurà.
Ar dar gajus mitas, kad, pareiðkus sutikimà paaukoti organus, kas nors gali þmogø specialiai pribaigti?
Ðis mitas jau atgyvenæs. Beje, ðá mità turëjome omenyje, kai ávedëme donoro korteles. Todël jos yra visiðkai anoniminës. Be to, niekas negali bûti tikras, ar konkretaus þmogaus konkretus organas tiks konkreèiam recipientui imunologiðkai. Tad baimë, kad donorui kaþkas gali “netyèia” atsitikti, ið esmës yra iðnykusi. Be to, uþsienyje donorystë labai plaèiai paplitusi. Ðtai “British Airways”, “Crysler” kompanijø darbuotojai ásigijo donoro korteles. Tai tampa savotiðka gero tono iðraiðka. Lietuvoje bûtø galima pasekti kitø ðaliø pavyzdþiu, kai sutikimas numanomas. T.y. jeigu þmogus neparaðë nesutikimo raðtiðkai, numanoma, kad jis sutinka bûti donoru po mirties. Juk ir dabar daugelis pasako: sutinku bûti donoru, bet reikia eiti á poliklinikà, o að ir laiko neturiu…
Kiek jûsø registre dabar yra donorø?
Paprastai registrai yra nedideli. Net tokiose ðalyse kaip Austrija, kur transplantacija labai iðplëtota, donorais uþregistruota tik apie 10 proc. þmoniø.
O kaip tapti donoru?Reikia ateiti arba á Transplantacijos biurà Vilniuje, Santariðkiø g. 2, arba pas bet kurá gydytojà, kad ir stomatologà, bei papraðyti uþpildyti sutikimo ar nesutikimo tapti donoru formà. Tik reikia turëti asmens dokumentà.
Ar donorystës idëjà padeda platinti þinomi, populiarûs þmonës? Regis, kadencijà baigæs prezidentas Valdas Adamkus yra tapæs donoru?
Taip. Donoras buvo ir monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, daug prisidëjæs prie transplantacijos populiarinimo. Donorë yra Seimo Sveikatos apsaugos komiteto pirmininkë Dangutë Mikutienë, kai kurie Seimo nariai, garsûs medikai, pavyzdþiui, prof.Vytautas Sirvydis. Bet ðiaip tai yra konfidenciali informacija, nebent þmogus pats vieðai apie tai pareiðkia ar dalyvauja donorystës propagavimo akcijoje. Kas trukdo sëkmingai plëtoti donorystës judëjimà Lietuvoje ir pasiekti europiná ar kaimynø lygá?Viena prieþasèiø – prastas finansavimas. Ðtai Nacionaliniam transplantacijos biurui Santariðkiø klinikoje skirtas tik vienas maþas kambarëlis, kuriame dirba deðimt þmoniø. Antra (nekreipiant dëmesio á darbo sàlygas ir atlyginimus), turëtø bûti skiriama lëðø ir donorystës propagavimo programai. Reikia didþiuliø reklamø gatvëse, lankstinukø visose gydymo ástaigose. Programa parengta, bet jai neskiriama lëðø. Tuo tarpu Ispanijoje, kur donorystë labai iðplëtota, vykdomos labai plaèios propagandos kampanijos. Be jø neapsieisime ir mes.
Kalbëjosi
Arvydas JOCKUS
Mano sunkiausios dienos prasmingiausia akimirka
Ji buvo tikra linksmuolë, optimistë, neribotos energijos, mylëjo gyvenimà – dþiaugësi viskuo, kà jis siûlë. Að buvau kur kas apdairesnis ir atsargesnis. Ji nuolat sakydavo, jog reikalai pagerës, daþniausiai taip ir atsitikdavo. Tai ávyko prieð trejus metus. Gráþusi namo, ji mane labai nustebino. “Jeigu að mirsiu,- pasakë ji,- noriu padëti þmonëms, noriu, kad paaukotum mano organus tiems, kurie dar turi vilties gyventi”. Iki tol donorystës idëja man nerûpëjo, atrodë, kad tuo uþsiima kiti. Tad ðis praðymas privertë susimàstyti apie artimojo mirtá, apie tai, ar pakaks ryþto paaukoti brangiausio þmogaus organus. Jauèiausi labai nejaukiai, papraðiau jos pagalvoti. “Tai mano kûnas, ir að taip noriu”, - patvirtino savo nuostatà. Buvau sugniuþdytas. “Tavo valia, bet abejoju, ar pajëgsiu lengvai apsispræsti”. Kalbëjusi ðvelniai ir, sakyèiau, juokaudama, staiga ji surimtëjo. “Mielasis,- pasakë ji,- jeigu taip atsitiks, tavæs tikriausiai papraðys duoti sutikimà. Ðtai kodël að noriu, kad tu þinotum mano valià”. Bandþiau prieðintis: “Ar tu suvoki, ko manæs praðai? Kalbi nebûtus dalykus…” Bet ji buvo nepalenkiama. Þavëjausi jos jëga ir ryþtingumu, nors maniau, kad tai tik akimirksnio uþgaida. Þinoma, klydau. Tai buvo tûkstanèius kartø apgalvota mintis, ir galiausiai að nusileidau, priþadëdamas iðtesëti duotà þodá. Ilgai galvojæs, vienà saulëtà dienà jai pasigyriau, kad ir að sutinku savo organus po mirties paaukoti kitiems. Kaip maþas vaikas laukiau pritarimo. Ji ðypsojosi. Po dviejø mënesiø, kovo 23 dienà, penktadiená, buvau pas savo motinà kaime, senelës laidotuvëse. Visiðkai nelauktai gavau praneðimà, jog mano þmona patyrë stiprø ðirdies smûgá ir buvo skubiai nugabenta á ligoninæ, o po 19 minuèiø atkaklios kovos ji mirë. Kalbëdamas su gydytoju telefonu, iðgirdau netikëtà klausimà: “Ar ji norëjo bûti donore?” Manau, daugelis ið mûsø girdëjome apie tai, kad mirusio þmogaus kûnas jau nebesvarbus. Tai tartum tuðèias futliaras. Tiesa, bet tai buvo mano þmonos, mano sielos draugës, mano gyvenimo draugës kûnas. Ðtai tokià jà paþinojau visà savo gyvenimà. Taigi man rûpëjo, kaip su ja bus pasielgta. Man labai rûpëjo. Ir tà akimirkà supratau, koks esu laimingas, þinodamas, kad ji norëjo padëti kitiems, kad galiu iðpildyti jos paskutiná troðkimà. Dvasios stiprybë nugalëjo sielvartà ir að nedvejodamas sutikau. Tàdien keturiems þmonëms buvo gràþinti gyvenimai. Jei galëèiau kreiptis á tuos þmones, pasakyèiau jiems du dalykus. Pirma, ði dovana buvo perduota jums mûsø didelës meilës dëka. Kad ir kur jûs bûtumëte, visada þinokite – pasaulyje yra du jus mylintys þmonës. Antra, niekada nesijauskite kalti uþ tai, kà gavote. Mano þmonos niekas negalëjo iðgelbëti, tad nors dalelytë jos tegu gyvena ðiame pasaulyje, suteikdama jums gyvenimo dþiaugsmà. Mes visi turëtume iðsakyti savo nuomonæ apie donorystæ artimiesiems, kolegoms. Bet nepamirðkime, kad ir skaudþiausios netekties dienà gali nuskaidrinti prasminga akimirka.
Pagal www.orgdonor.gov 2003 "XXI amþius"
|
|
