2018 07 22 06:19:41
Navigacija
blank.gif Pagrindinis
Straipsniai
Siuntiniai
Forumas
Nuorodos
Paieðka
Pateikti failà
blank.gif
Naujausi straipsniai
blank.gif Kaip bendrauti su þ...
Po 55 m. amerikietis...
V.Stonkus: þmoniø ...
Organizmo valymas au...
Gydytojas V.Stonkus:...
KMUK atlikta pirmoji...
Bioninës akys aklie...
Tinklainës implanta...
Intensyvioji slauga,...
Aklumà gydys kontak...
blank.gif
Forumo temos
blank.gif
Naujausios temos
Slaugytojos atlyginimas
Sveikatos apsaugos r...
Populiariausios temos
Slaugytojos atlyg... [2]
Sveikatos apsaugo... [0]
blank.gif
Nari apklausa
blank.gif
Ar man patinka mano darbas?







Kad galtumte balsuoti, turite prisijungti.
blank.gif
Santariðkiø Radijas
blank.gif



blank.gif
Gydytojas V.Stonkus: apie gripà, farmacijos verslà, seksà ir savigydà
blank.gifDELFI konferencijoje dalyvavæs medicinos mokslø daktaras Vytautas Stonkus iðsakë savo nuomonæ apie farmacijos verslà, gripà ir skiepus, gydytojø korupcijà, taip pat iðsklaidë savigydos liaudiðkomis priemonëmis mitus ir pateikë patarimø, kaip stiprinti sveikatà.
Anot V. Stonkaus, ðiandieninë Vakarø medicina yra pasiekusi unikaliø laimëjimø traumø gydyme, anesteziologijoje, chirurgijoje, ir tai pripaþásta visas pasaulis. „Visiðkai prieðinga situacija yra gydant lëtinius susirgimus - rezultatai menki, o gydymas sukelia ir komplikacijø“, - konferencijos metu teigë medikas. Anot jo, ðiandieninë medicina yra „viena ið pelningiausiø pramonës srièiø, kuri savo pajamomis konkuruoja su ginklø pramone, narkotikø ir prostitucijos verslu, ir pan“. „Apie medicinà plaèiàja prasme Lietuvoje beveik niekas nekalba. Norëèiau pateikti daugelyje ðaliø pripaþintas tiesas, kad ðiuolaikiniai farmacijos pramonei rûpi ne þmoniø sveikata, o kaip gauti kuo didesná pelnà. O to pelno þaliava yra sergantis, o ne sveikas þmogus.
O visuomenës interesai tam yra visiðkai prieðingi. Þmonës nori bûti sveiki ir siekia kuo maþiau iðleisti lëðø sveikatai stiprinti. Mûsø akademinë medicina praktiðkai 100 proc. turi finansiná ryðá su farmacijos pramone. Dël to, pavyzdþiui, JAV kasmet apie 4-5 mln. þmoniø kyla ðalutinës reakcijos nuo vaistø. O apie 300 tûkst. þmoniø JAV mirðta nuo vaistø ðalutinio poveikio. Kalbant apie kiauliø gripà, reikëtø kalbëti konkreèiai apie skiepus nuo kiauliø gripo. Skiepai nuo kai kuriø susirgimø tikrai padeda ir iðgelbëja þmoniø gyvybes. Pavyzdþiui, JAV vyriausias virusologas Anthony Morrisas yra pasakæs, kad nëra në vieno rimto mokslinio darbo, kuris patvirtintø vakcinø nuo gripo efektyvumà, ir tai gamintojai puikiai þino, bet ir toliau tas vakcinas gamina. Mano nuomone, kiauliø gripo vakcinos kûrimas yra idealus verslo planas, kuris davë milþiniðkas pajamas ðias vakcinas gaminantiems. Nuo gripo ðios vakcinos labai maþai tepadeda, taèiau jos savo sudëtyje turi daug þmogaus organizmui kenksmingø medþiagø, kaip gyvsidabris, aliuminis, ðimtus þmogaus organizmui svetimø baltymø ir pan. Vakcinos plaèiai naudojamos, ir ikimokyklinio amþiaus vaikas gauna apie 40 ávairiø vakcinø. Todël ateityje tai gali nulemti ávairius susirgimus, ypaè pakenkti nervø sistemai“, - sakë V. Stonkus.

- Kas kaltas dël didelës korupcijos tarp gydytojø? Valdþia, pilieèiai ar sistema? Kà, Jûsø nuomone, reikëtø keisti?

Tai aktualus klausimas daugelyje ðaliø.Radikaliø priemoniø tam nëra, nes godumui ribø nëra. Akademinës medicinos atstovai yra priklausomi nuo farmacijos pramonës. Tarkime, JAV 1981 m. papirkti gydytojams ir reklamai buvo iðleista 292 mln. doleriø, 1991 m. - 2,2 mlrd. USD, pastaraisiais metais iðleidþiama apie 18 mlrd. USD, ið kuriø 3 mlrd. - tiesioginiai reklamai, apie 15 mlrd. USD - papirkti medikams. Vienintelë priemonë ðiuo metu - visuomenës ðvietimas ir supaþindinimas su visais ðiuolaikinës Vakarø medicinos specifiniais dalykais. Be to, turëtø bûti nekompensuojami tokie vaistai, kurie sukelia paðalinius reiðkinius ir kitokias ligas, o uþ tai moka valstybë ir ligoniai.

- Dauguma þmoniø, vos tik pajutæ menkiausià negalavimà, griebiasi vaistø nuo gripo, bet kada juos tikrai reikëtø pradëti vartoti, o kada verta palaukti, kad organizmas pats imtø kovoti?

Visi þino, kad antibiotikai gripo neveikia, bet jie skiriami profilaktiðkai, kad neprisidëtø kokia nors infekcija. Nors niekas neþino, ar ta infekcija atsiras, ar tas antibiotikas jà veiks. Naujausi vaistai nuo gripo yra brangûs ir turi labai didelá paðaliná toksiná poveiká, ypaè nervø sistemai. Tad dilema iðlieka: ar ðie vaistai nuo gripo vartotini, ar ne.

- Kalbama, kad prie vaistø priprantama ir organizmas po to nesusidoroja su menkiausia sloga, ar tai tiesa? Prie kokiø vaistø priprantama labiausiai?

Trumpai atsakyti sudëtinga. Visi þmonës yra skirstomi á dvi kategorijas: vienø organizmas vaistus suskaldo labai greitai ir jie sako, kad áprastos vaistø dozës jiems nepadeda. Kitiems þmonëms tas vaistø skaldymas uþtrunka ilgiau ir tai sukelia paðalines reakcijas ar komplikacijas. Tai ið dalies lieèia ir pripratimà prie vaistø. Prieð keletà deðimtmeèiø medicinos ástaigose bûdavo nustatinëjama vaistø koncentracija þmogaus kraujyje ir pagal tai bûdavo dozuojami vaistai, taèiau tokie tyrimai yra brangûs. Tada ir buvo nustatyta, kad vieniems þmonëms vaistø koncentracija maþëja, tad jiems reikia skirti didesnæ dozæ, o kitiems - atvirkðèiai. Dël to ðiø tyrimø atsisakyta, dabar niekas jø nenaudoja. Yra nemaþai vaistø, kurie, vartojami ilgesná laikà, ima veikti prieðingai. Tipiðkas pavyzdys - laðai á nosá nuo slogos. Ant visø pakuoèiø paraðyta, kad reikia naudoti savaitæ ar ne ilgiau nei 10 dienø, nes vartojant ilgiau, jie patys sukelia gleivinës paburkimà ir uþdegimà.

- Sovietmeèiu þmonës naudojosi sanatorijø paslaugomis, buvo suteikiama nemokama reabilitacija, reguliariai tikrinama sveikata. Dabar tai daug kainuoja ir ligonis daþnai net negauna bûtinos reabilitacijos, net jei turi sveikatos draudimà. Kodël mus, lietuvius, taip skriaudþia?

Po kai kuriø ûmiø susirgimø, pavyzdþiui, infarkto, insulto, pacientai yra siunèiami á reabilitacijà. Tik norëèiau pasakyti, kad jeigu Jums yra skiriami brangûs vaistai, tai visiðkai nereiðkia, kad Jûs gaunate kokybiðkà paslaugà. Ðtai yra iðleista metø knyga 2008 m., kurios leitmotyvas arba pagrindinis akcentas yra toks, kad ðirdies koronarinë liga yra infarkto arba insulto rizikos faktorius. Bet tos ligos ðiuolaikinis gydymas yra keliskart pavojingesnis rizikos faktorius. Kà tai reiðkia? Tai reiðkia, kad nuëjæs pas kardiologà, pulmonologà, gastroenterologà, jûs jokios kvalifikuotos pagalbos negausite, nes gydymas vaistais ðioje situacijoje nepadeda, jis sukelia didesná ðalutiná poveiká. Dël to labai svarbu, kad þmonës patys rûpintøsi savo sveikata. Lietuvoje ðiuo metu galioja ástatymas apie pacientø teises, kuris sako, kad pacientas gali kreiptis á teismà, bûdamas nepatenkintas jam suteiktomis paslaugomis. Tai labai graþu ir teisinga, bet gydytojas á pacientà tokiu atveju pradës þiûrëti kaip á savo prieðà, kuris gali jam pridaryti dideliø nemalonumø. Kad nuo to apsidraustume, yra priimti ávairiø ligø gydymo algoritmai, t.y. kokiai ligai, kokie vaistai yra skirti. Tai reiðkia, jog gydymas pamaþu tampa mechaniniu procesu: nustatæs ligà, gydytojas paþiûri á nustatyto gydymo algoritmà, pagal já paskiria gydymà, ir nebesigilina á kiekvieno þmogaus asmeninius sveikatos niuansus. Tai nelieèia, þinoma, ûmiø ligø gydymo algoritmø.

- Gal galëtumët pakomentuoti toká fenomenà - þmogui susirgus, já labai greitai supakuoja á ligoninæ, o paguldæ pamirðta...

Amerikoje per metus be reikalo á ligoninæ paguldo 8,9 mln. þmoniø. Jiems atliekama 7,5 mln. nereikalingø terapiniø ir chirurginiø procedûrø. Uþ visa tai mokama. Jeigu Jus paguldë á stacionarà po pietø, Jûsø gydytojas jau bus iðëjæs namo, o budintis ne visada ateina - tokiø faktø þinau labai daug. Kartais ateina tik kità dienà, bet galit bûti tikras, kad ligos istorijoje bus paraðyta, jog Jûs apþiûrëtas - tik atvykæs. Beje, priëmimo kambario gydytojas Jus irgi privalo apþiûrëti ir, jeigu reikia, paskirti gydymà nedelsiant.

- Ar pasikartojantis plauèiø uþdegimas gali palikti liekamuosius darinius plauèiuose?

Kiek tai pavojinga ir kaip atskirti, ar kosulys (diegimas) nuo prasidëjusio plauèiø uþdegimo, ar susijæs su liekamaisiais dariniais? Tokius dalykus turi nuspræsti gydantis gydytojas, taèiau daugelio plauèiø ligø prieþastis - ne infekcija, o virðkinamojo trakto susirgimai, t.y. diafragminë iðvarþa, skrandþio turinio atsipylimas á stemplæ ir patekimas á plauèius. Deja, mûsø siauros specializacijos pulmonologai á tai visiðkai nereaguoja, nors apie tai gana plaèiai kalba otolaringologai ir gastroenterologai. Ðia tema - ir mano daugelio metø praktikos patirtis.

Apie imunitetà ir liaudiðkus savigydos bûdus

Anot medicinos mokslø daktaro V. Stonkaus, sveikas organizmas, turintis normalià imuninæ sistemà, pats puikiai susitvarko su virusais ir su bakterijomis, tik tam reikia laiko. „Temperatûros pakilimas yra normali reakcija á ásibrovusá kenksmingà agentà organizme. Ir jeigu temperatûra nesiekia 39,5 ir daugiau laipsniø, jos maþinti nereikia. Deja, esant net nedidelei temperatûrai, þmonës stengiasi jà sumaþinti arba numuðti. Savijauta jiems pagerëja, jie nebeguli, eina á darbà, taèiau uþdegiminiai procesai organizme vyksta ir toliau, daþnai ágaudami lëtinæ formà“, - tikino medikas. Anot jo, senais laikais, kai nebuvo antibiotikø, plauèiø uþdegimu sergantys þmonës negaudavo jokiø antibakteriniø vaistø, ir mirdavo tik tie, kurie turëjo kitø sunkiø ligø: „O kritinë akimirka bûdavo temperatûros maþëjimo momentas, jei þmogus kritimà atlaikydavo, tai pasveikdavo ir gyvendavo“.

- Ar uþtenka valgyti èesnakø ir svogûnø, kad nesirgtum þiemà?

Svogûnai ir èesnakai yra naudingi þmogaus organizmui, bet yra ir kitø priemoniø sustiprinti imunitetui. Kà konkreèiai galima bûtø pasiûlyti, reikëtø remtis mokslininkø darbais. Tarkime, neseniai du ðveicarø mokslininkai atskleidë, kad imuninës sistemos stiprinimui átakos turi probiotikai arba gerosios virðkinamojo trakto bakterijos. Jos ne tik padeda virðkinimui, gamina ávairius vitaminus, kas jau seniai þinoma, bet yra ir imuninës sistemos informatoriai. Jeigu jos blogai dirba arba jø nëra, imuninë sistema á bet koká paðaliná ásibrovëlá nebereaguoja. Ir todël antibiotikø bei kitø cheminiø preparatø vartojimas imuninæ sistemà labai susilpnina. Ir antibiotikai daugelio ligø nebeáveikia ne dël pripratimo, o todël, kad daþnai naudojami jie (ir kiti cheminiai vaistai) naikina geràsias þarnyno bakterijas.

- Þmonës sako, kad reikia grûdintis ir nesirgsi jokiu gripu. Ar Jûs irgi taip manote?

Grûdinimasis yra geras dalykas, bet jis ne visiems tinka. Sergantiems kai kuriomis lëtinëmis ligomis ðaltis vis dëlto yra stresas ir dël to þmogus gali susirgti. Kalbant apie gripo gydymà ir profilaktikà, daugelis turbût þino paprastø priemoniø: gerti didelá kieká vandens ir á vandená ádëti druskos. Per dienà - iki vieno ar dviejø arbatiniø ðaukðteliø, bet ne baltà ir rafinuotà druskà, o nerafinuotà arba jûros druskà. Didþiausias ðiuolaikinës farmacijos laimëjimas - þmonëms áteigtas mitas, kad druska kenkia sveikatai. Druskos nereikia per daug, bet protingais kiekiais (9 gramai litrui vandens) ji yra labai naudinga. Dar senovëje sakydavo: nëra geresnio vaisto uþ druskà.

- Yra mananèiø, kad imunitetà stiprina ir seksas...

Imunitetas yra sudëtingas mechanizmas. Seksas bûna ávairus, priklausomai nuo jo daþnumo ir nuo þmogaus sveikatos bûklës, rezultatai gali bûti skirtingi. Jaunam þmogui normalus seksas sureguliuoja þmogaus hormoninæ sistemà ir tikrai gali turëti teigiamos reikðmës. Taèiau, pavyzdþiui, oralinio sekso metu labai daþnai partneriui persiduoda þmogaus herpes virusas, dël kurio jis gali turëti dideliø nemalonumø.

Agnë Þukauskaitë Delfi
blank.gif
blank.gif blank.gif

blank.gif
Kiekviena þmogiðkoji gyvybë turi prigimtinæ teisæ bûti saugoma ir puoselëjama nuo pradëjimo iki natûralios mirties...
blank.gif
Prisijungti
blank.gif
Vardas

Slaptaodis



Dar ne narys?
Registruotis

Pamirote slaptaod?
Praykite naujo!
blank.gif
Translator
blank.gif blank.gif
Orai
blank.gif
blank.gif
aukykla
blank.gif
Nordami rayti, turite prisijungti.

Santariskiu radijas
2009 07 19 12:50
Gal sutiktumëte ádëti mûsø aktyvuotà logotipà á savo svetainæ? www.vpc.lt/santara
dijas

2008 07 21 14:15
Smile
blank.gif
Prisijung vartotojai
blank.gif Prisijung sveiai: 1

Prisijung nariai: 0

I viso nari: 7
Naujausias narys: airaz
blank.gif
Skaitliukas
blank.gif
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojø skaitliukai
blank.gif
Ukrauta per 0.17 sekundes 225,515 unikals lankytojai 2008 MILJA Theme Nautica by Harly