 | PASIRAÐYK!
50 milijonø pilieèiø su negalia siekia tapti lygiaverèiais pilieèiais
|
|
|
Organø persodinimas – vienas áspûdingiausiø XX a. medicinos pasiekimø. Vis daugiau þmoniø pasaulyje gyvena su svetimais inkstais, ragenomis, ðirdimis, plauèiais, kepenimis ar kitais organais bei audiniais. Svetimo organo persodinimas – transplantacija – efektyviausias nefunkcionuojanèio organo nepakankamumo gydymo bûdas, o daþnai ir vienintelë galimybë iðsaugoti gyvybæ. Lietuvoje mokslinë transplantacija pradëjo vystytis XX a. pradþioje. Lietuvoje transplantologijos pradininku laikomas Vladas Kuzma, kuris inkstø bei kitø organø persodinimo eksperimentus atliko 1927 metais. Ðiuo metu Lietuvoje atliekamos inkstø, ragenø, kaulø èiulpø, ðirdies, kepenø transplantavimo operacijos. Nuo 1970 metø Lietuvoje atlikta per 1000 inkstø persodinimo operacijø. Respublikoje pirma ðirdies operacija atlikta 1986 metais. Per ðá laikotarpá persodinta 16 ðirdþiø. Keratoplastika Lietuvoje pradëta 1981 metais. Po ðios operacijos regëjimà atgavo 240 þmoniø.
Transplantacija - lotynø kalbos þodis, kuriame trans - prieðdëlis, reiðkiantis kurios nors dalies perkëlimà á kità vietà; plantatis - augalø sodinimas. Donorai, aukodami savo organus, audinius, patiria invazijà, diskomfortà, procedûros rizikà bei netenka audiniø ar organø, taèiau, transplantacijos centrø duomenimis, organø donorai palankiau psichologiðkai save vertina. Galimà þalà reikia palyginti su donoryste pasiekiamu gëriu. Rizika ir nauda recipientui priklauso nuo organo rûðies, operacijos sëkmës, alternatyvios terapijos galimybës. Pvz., gyvo donoro kepenys sutrumpina recipiento organo laukimo laikà ir taip padidina iðgyvenamumo tikimybæ; kaulø èiulpø transplantacija, kuri taikoma piktybiniø navikø gydyme, procedûra daug naudingesnë, jei atliekama ankstyvoje susirgimo stadijoje. Labai svarbu yra donoro sutikimas organø paëmimo procedûrai, sutikimo teisëtumas bei galimumas. Jei asmeniui taikomas psichologinis spaudimas, nebeaiðku, ar jis gali adekvaèiai ávertinti procedûros rizikà bei naudà. Tuomet iðkyla suinteresuoto sprendimo galimybë bei susiduriama su etine problema. Donoro privatumas bei konfidencialumas, slaptumas bei anonimiðkumas yra viena ið donoro bei recipiento netiesioginio ryðio sàlygø. Skrupulingai turëtø bûti gerbiamas bei saugomas tiek donorø, tiek recipientø konfidencialumas, kad bûtø iðvengta moraliniø ar teisiniø nesusipratimø tarp recipiento ir donoro ðeimø. Informacijà galima suteikti tik operacijà atliekanèios gydytojø komandos nariams. Gautà informacijà sunku iðlaikyti paslaptyje; privatumo bei konfidencialumo stoka gali neigiamai átakoti potencialaus donoro sprendimà. Organø paëmimas ið gyvø donorø (negu ið mirusiøjø) yra sudëtingesnë procedûra ne tik technine, bet ir etine prasme. „Gyvø donorø atþvilgiu galioja etinis principas – „pirmiausia nepakenk“. Daþnai tvirtinama, kad sugràþinta sveikata ir gyvenimo kokybë, kuriuos lëmë donoro dovanotas organas, pateisina þalà (pvz., tëvo ar vieno ið dvyniø paaukotas inkstas sûnui (broliui)). Ilgà laikà stebëjus gyvus inksto donorus, hipertenzijos ar likusioinksto nepakankamumo poþymiø nebuvo pastebëta. O pvz., kepenø donorø, sutikusiø duoti kepenø dalá mirðtanèiam vaikui iðgelbëti, rizika gerokai didesnë, o recipiento pasveikimo tikimybë nedidelë. Medicininiø tyrimø rizika bei þala negali bûti neproporcingai didelë recipiento naudos atþvilgiu.
Tad organø ir audiniø paëmimas ið gyvø donorø leistinas tik kruopðèiai ávertinus pasekmes donoro sveikatai ir gyvybei. Apsauginës priemonës reikalingos ne tik transplantacijos procedûrø reglamentavimui, jø aiðkumo bei nedviprasmiðkumo uþtikrinimui, bet ir visuomenës pasitikëjimo ágijimui. Lietuvos ástatymai draudþia pelnytis ið audiniø ar organø transplantacijos, kad bûtø iðvengta bet kokio mokëjimo formø ar kompensacijø. Daug etiniø debatø kelia transplantacijos operacijos laukianèiøjø sàraðai.
Dël organø trûkumo kyla þmogiðkos ir moralinës dramos. Organø transplantacijoje svarbu nustatyti prioritetus, kad pirmenybë nebûtø teikiama asmenims, iðgalintiems sumokëti uþ organà. Sàraðai sudaromi atsiþvelgiant á operacijos skubumo svarbà, paciento galimybes gyventi visavertá gyvenimà. Motyvuojama medicininiais kriterijais, taèiau neiðvengiamai susiduriama su ekonominiu aspektu, kadangi transplantacijø skaièius grieþtai ribojamas biudþetiniø iðtekliø. Tuomet kyla klausimas, ar operuoti vyresnio amþiaus þmogø, ar jaunà, kuris savo gyvenimo bûdu piktybiðkai þaloja sveikatà ir skatina ligos progresavimà. Donorystæ stabdo artimøjø prieðtaravimas aukoti organus. Organø transplantacijai - artimøjø veto. Treèdalis, o tiksliau - 34 proc. mirusiøjø donorais netapo dël to, kad jø organø transplantacijai prieðtaravo artimieji. Taip þmonës daþniausiai elgiasi todël, kad neteisingai interpretuoja iðpaþástamos religijos nuostatas. „Artimøjø nesutikimas ir yra didþiausia kliûtis donorystei“. Prieðtaravimà, kad organai bûtø paimti persodinimui, daþniausiai iðreiðkia mirusiøjø mamos ir kiti vyresnio amþiaus giminaièiai.
Jauni þmonës á donorystæ þiûri kur kas pozityviau. Jie supranta, kad mirusiojo jau nebeprikelsi, o jo organai gali iðgelbëti kito þmogaus gyvybæ ar padëti jam pasveikti. Moraliná ásipareigojimà gauti organø tiek kiek reikia „jauèia gydytojai ir sveikatos administratoriai atrinktiems ir á donorø laukianèiøjø eilæ átrauktiems pacientams“, nors ðis ásipareigojimas nëra jø profesinës veiklos norma.
Transplantacijoje daugiausia ginèø sukeliantis klausimas yra inkstø gavimas ið gyvø negiminingø asmenø. Lietuvos ástatymai draudþia bet kokià prekybà organais (Þmogaus organø transplantacijos ástatymas). Bet poreikis apsisaugoti nuo prekybos organais sukelia kliûtis organø donorystei tarp genetiðkai negiminingø asmenø. Ástatymas leidþia dovanoti organà tik giminingiems asmenims. Ar gali þmona dovanoti inkstà savo vyrui? O dëdë sûnënui? Ar tëvas gali duoti savo organà kitam asmeniui, jei jie genetiðkai netinka serganèiam sûnui? Etinæ problemà sudaro ir tai, kad ástatymai „neapibrëþia, kam priklauso ið mirusio asmens paimti organai bei audiniai“, pvz., ðirdis, kepenys, inkstai, kasa, ragenos ir kt. „Donorø organø nuosavybës teisë priskiriama ðalies transplantacijos tarnybai“.Tad atskiros ligoninës transplantacijos komandos, nors ir sëkmingai paima organus, jais disponuoti negali. Norint paimti organà ið gyvo þmogaus, reikalingas jo sutikimas, o po jo mirties sutikimà transplantacijai gali duoti sutikimà tik jo artimieji. Nesant pareikðtos mirusiojo ankstenës valios dël organø dovanojimo, moralinë atsakomybë krenta ant artimøjø peèiø. O Lietuvoje dabartiniu metu ði atsakomybë daugumai yra per sunki.
Ðiuolaikinës organø transplantacijos samprata yra apibrëþiama Lietuvos Respublikos Þmogaus audiniø ir organø donorystës ir transplantacijos ástatyme (2004.03.25 Nr. IX-2078 (1996, Nr. 116-2696; 2000,Nr. 1-2)), kuriuo patvirtinta audiniø ir ar organø paëmimo ið gyvo bei mirusiojo donoro organizavimo tvarkà. Pagrindinës ðio ástatymo sàvokos yra: Transplantacija - tai audiniø ir (ar) organø paëmimas ir persodinimas á kito þmogaus kûnà gydymo tikslu. Donoras - þmogus, kurio audiniø ir (ar) organø paimama transplantacijai jam esant gyvam arba po jo mirties. Recipientas - þmogus, kuriam gydymo tikslu persodinami audiniai ir (ar) organai. Audiniai ir organai - gyvo ar mirusio þmogaus kûno dalys. Regeneruojantis audinys - gyvo þmogaus audinys, kuris já suþeidus ar dalá jo paëmus, savaime atsinaujina. Ðis ástatymas nenustato spermos, kiauðialàstës, embriono, vaisiaus, kraujo ar jo sudëtiniø daliø transplantacijos tvarkos, ji reglamentuojama kituose Lietuvos Respublikos ástatymuose.
Lietuvoje yra ásteigtas Þmogaus audiniø ir organø donorø bei recipientø registras, kuriame suraðomi visi donorai bei recipientai, duomenys apie jø sveikatos bûklæ bei kita asmeninio pobûdþio informacija. Lietuvoje ávesta organø gavimo sistema – sutikimo sistema. Pagal Lietuvos Respublikos ástatymus, donoru gali tapti kiekvienas pilnametis veiksnus ðalies pilietis, sutikimà iðdëstæs donoro kortelëje. Jei asmuo dar bûdamas gyvas pareiðkë sutikimà dël organø ir (ar) audiniø transplantacijos po jo (jos) mirties, tai artimøjø nëra atsiklausiama. Jei asmuo nëra pareiðkæs savo valios dël audiniø ir (ar) organø transplantacijos, bûtinai atsiklausiama jo artimøjø: pirmiausia - sutuoktinio(-ës), po to - tëvø (globëjø, átëviø), pilnameèiø vaikø (ávaikiø), broliø ar seserø. Praðyti giminiø sutikimo tuoj po asmens mirties visuomet yra keblu. Skubiu atveju, jei asmuo nëra pareiðkæs savo valios ir nëra galimybës greitai surasti jo artimøjø, sprendimà dël tokio asmens audiniø ir (ar) organø paëmimo transplantacijai priima sveikatos prieþiûros ástaigos konsiliumas. Ástatymas neleidþia imti audinius ar organus ið neveiksnaus nepilnameèio, taip pat grieþtai draudþiama tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims imti uþmokestá uþ þmogaus audinius. Kiekvienas atiduodamas organas yra, ið tiesø, dovana, tuo iðreikðtas pasirinkimas padaryti kitam gera. Trûkumas tas, kad maþai kas turi donoro korteles.
Organø bei audiniø transplantacijos operacijoms keliami grieþti reikalavimai bei taisyklës, taèiau stengiamasi sudaryti kuo palankesnes sàlygas donorø paieðkai. Tuo pat metu ástatymai stengiasi akylai saugoti donorø bei recipientø orumà, teises; modernëjanti medicina ieðko naujø metodø, galësianèiø padëti iðspræsti organø donorø stygiaus problemà. Taèiau net jei organø donorø skaièius iðaugtø, transplantacija vis tiek liktø tik pagalbine procedûra, negalinèia iðspræsti visø klausimø, atsirandanèiø dël gyvybiðkai svarbiø organø suþalojimo ar pakenkimo. Daug prieðtaravimø iðkyla nustatant mirties momentà. Lietuvos Respublikos ástatyme raðoma, kad „mirtis - negráþtama þmogaus organizmo, kaip visumos, þûtis“. Atskirai apibûdinama smegenø mirtis, smegenø kamieno funkcijos nebuvimas. Tai negráþtama visø galvos smegenø struktûrø veiklos baigtis, nors kai kurie þmogaus gyvybës organai bei organø sistemos dar veikia. Remiantis ðiais kriterijais, konstatuojamas mirties faktas, po to pagal valstybëje áteisintà modelá gaunamas artimøjø sutikimas (jei reikalingas) ir atliekama organø paëmimo procedûra. Organø transplantacija atliekama „ekstremaliu sunkios ligos atveju, kai nëra kitø bûdø iðgelbëti þmogaus gyvybæ“. Ir nors ji rodo nuolat tobulëjanèias medicinines technologijas, yra daroma prityrusiø gydytojø, visa tai yra tik techninë operacijos dalis, kai tuo tarpu esminiai sprendimai priklauso þmonëms. Vienintelis audininiø bei organø ðaltinis yra donorai, nes sëkmingai persodinami tik þmogaus organai þmogui. Labai svarbus aspektas yra audiniø suderinamumas bei gynybinës organizmo imuninës reakcijos, atmetanèios transplantuotà organà kaip svetimkûná.
Organai gali bûti paimami transplantacijai ið gyvo ar mirusio asmens. Gyvo asmens donorystë ámanoma tik tada, kai organas yra porinis, kaip inkstai. Praktikuojami ir neporiniø organø donorystë – kaulø èiulpø donorystë. Gyvi donorai aukoja savo organus labai artimiems giminaièiams: tëvai - vaikams ir atvirkðèiai, broliai - seserims etc. (genetinis audiniø ar organø artimumas maþina atmetimo reakcijos tikimybæ). Vis dëlto, daþniausiai organai paimami po staigiø jaunø þmoniø mirèiø. Þmogaus organø transplantacija – „sudëtingas, kruopðtaus pasiruoðimo ir efektyvaus darbo organizavimo reikalingas procesas“. Jame dalyvauja: gydytojai reanimatologai, kurie rûpinasi potencialaus donoro bûkle ir palaiko donoriniø organø gyvybingumà, chirurgai, atliekantys audiniø paëmimo ir persodinimo operacijas, laboratorijø specialistai, atliekantys potencialiø recipientø ir donorø imunologinius, virusologinius tyrimus, keliø policija bei oro pajëgos, uþtikrinanèios greità ir saugø donoro organø gabenimà.
Pagal þydø ir krikðèioniø tradicijas þmogaus kûnas yra gerbtinas, nes jis esminiai susietas su siela. Ðiose bendruomenëse yra tikima, kad þmogus sukurtas pagal Dievo paveikslà ir mirusio þmogaus kûnas turi bûti taip pat gerbiamas. Kai kurie Þydø ástatyme esami intervenciniø procedûrø draudimai apeinami, jei toks sprendimas padeda iðgelbëti þmogaus gyvybæ. Judaizme neleidþiama: suluoðinti þmogaus kûno, siekiant naudos, delsti palaidoti kûnà ar jo dalis, taèiau tiek judaistai, tiek ortodoksai sutinka su neeksperimentine mirusiojo organø transplantacija, gelbstinèia gyvybæ. Pvz., ragenos traktuojamos kaip gyvybæ iðsaugantys organai, nes, anot rabinø, regëjimas - gyvybës garantas. “Turime dþiaugtis, kad medicina, tarnaudama gyvenimui, per organø transplantacijà atrado naujà bûdà tarnauti þmonijai, saugant esminæ asmens vertybæ - gyvybæ.” Krikðèionybë bei Romos katalikybë nedraudþia audiniø ar organø transplantacijos ið mirusiøjø, sakydamos, kad tai pagirtinas, taèiau neprivalomas asmeninis sprendimas. Þmogaus kûnas nëra jo nuosavybë materialiàja prasme, tad paaukodami organus, kad bûtø iðgelbëta kito þmogaus gyvybë, katalikai vykdo Dievo valià artimo meilës darbuose. Svarbus pats savanoriðkas aktas. „Protestantiðkieji krikðèionys pabrëþia pagarbà asmeniui ir sàþinei, tad jø sutikimas atiduoti mirusiojo organus ar ne, grindþiamas artimo meilës supratimu“. Islame tikima kûno prisikëlimu, o paproèiai reikalauja mirusiojo kûnà skubiai palaidoti, kad jis nebûtø iðniekintas ar kremuotas. Dël to musulmonai neretai vyksta á Vakarø Europos ðalis, kad jiems bûtø transplantuoti organai ar audiniai. Pastaroji grieþta islamiðkøjø kraðtø valdþios pozicija negalioja Singapûre. Taèiau pamaþu ir musulmonø kraðtuose tampa priimtina idëja, jog yra svarbu iðgelbëti þmogaus gyvybæ, bet tuo atveju bûtina atsiklausti mirusiojo artimøjø leidimo, norint paimti organus.
Religinës nuostatos daþnai susipina su socialiniais bei kultûriniais ásitikinimais, praktiniais ketinimais bei prietarais, dël ko ir susiformuoja daugybë prieðtaringø nuomoniø apie transplantacijà. Paskutiniai visuomenës apklausos duomenys rodo, kad 39 proc. þmoniø neþino, ar organø donorystë suderinama su religija. Ið tikrøjø yra tik kelios sektos, pavyzdþiui, Jehovos liudytojai bei kai kurios budizmo ðakos, nepritaria donorystei. Taèiau „ðnekantis su kunigais ar rajoninëse ligoninëse praðant artimøjø, kad sutiktø paaukoti mirusiojo organus, daþnai atsisakymo prieþastis yra tokia: nesutinkame, nes esame religingi…“ Kiekvienam tikinèiajam dabar turëtø bûti aiðkus donorystës kilnumas, organø donorystë neprieðtarauja Baþnyèios mokymui ir yra sveikintina. „Þmogus ið prigimties linkæs daryti tai, kas jam naudinga, mylëti, kas jam patinka. Taèiau þmogus vienintelis ið kûriniø gali aukotis – mylëti tai, kas atrodo nemylëtina. Donorystë kaip tik yra tokios meilës iðraiðka“. Taip apie donorystës taurumà sako bioetikos specialistas kun. dr. Andrius Narbekovas. 1999 metais Lietuvos þmogaus teisiø centro uþsakymu visuomenës nuomonës ir rinkos tyrimø centras "Vilmorus" atliko Lietuvos gyventojø apklausà, apie audiniø ar organø transplantacijà. Rezultatai buvo tokie: þinojo - 85,8 %, nieko neþinojo - 14,2 % atsakiusiøjø. Net 87,9 % respondentø apie tai suþinojo ið þiniasklaidos, 15,3 % - ið medicininës, mokslinës arba populiarios mokslinës literatûros, 11,4 % - ið draugø, paþástamø ar giminaièiø, 6,6% - gydymo ástaigoje, 1,9 % - kitur. Ið 6,9 % nepritarusiøjø audiniø ir organø transplantacijai, 62,4 % bijo ámanomo piktnaudþiavimo donoryste, 21,7 % nepritaria dël religiniø ar moraliniø ásitikinimø, o 8,7 % nepasitiki medikø kvalifikacija. Nacionalinio organø transplantacijos biuro pateikiamais duomenimis, iki 2004 m. rugsëjo 14 dienos uþregistruota 70 potencialiø donorø, bet efektyviais donorais tapo tik 25. Treèdalis, o tiksliau - 34 proc., mirusiøjø donorais netapo dël to, kad jø organø transplantacijai prieðtaravo artimieji. Paprastai transplantacijos kasmet laukia apie 500 þmoniø. Ðiuo metu Lietuvoje plauèiø transplantacijos laukia 3 ligoniai, ðirdies - 18, ðirdies ir plauèiø komplekso - 9, kepenø - 9, inksto - 237, akies ragenos - 247. Nuo ðiø metø pradþios ið 43 mirusiø donorø paimti inkstai, ið 5 donorø - ðirdis, ið 16 - akiø ragenos. Paprastai donorø skaièius apibûdinamas milijonui gyventojø. Taigi 2001 metais Lietuvoje milijonui gyventojø teko 12,8 donoro. 2002 metais buvo 105 skambuèiø apie potencialius donorus, tikrais donorais tapo 27. Tad vidurkis milijonui gyventojø nukrito iki 7,7. Ðiuo metu Nacionalinis organø transplantacijos biuras turi 4170 þmoniø sutikimus. 60 proc. paraðiusiøjø sutikimus - jaunesni nei 30 metø amþiaus. 89 proc. sutinka, kad transplantacijai bûtø panaudoti visi organai ir audiniai. 2003 m. Lietuvoje vienam milijonui gyventojø buvo paruoðta 11,2 donoro – tai 40 proc. daugiau nei 2002 m. Ðiam padidëjimui didelës reikðmës turëjo NOTB parengta ir Kauno medicinos universiteto klinikose, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinëje bei Klaipëdos miesto ligoninëse vykdyta „Þmogaus audiniø ir organø donorø identifikavimo reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose programa 2003 m.“ Europoje 2001 metø vidurkis buvo apie 12-15 donorø vienam milijonui gyventojø. Taèiau latviai ir estai per metus padarë labai didelæ paþangà ir donorø skaièius milijonui gyventojø Estijoje siekë 27, Latvijoje - 19. Praëjusiais metais buvo atliktos 65 inkstø, 26 ragenos, 4 ðirdies transplantacijos. Tam, kad donorystës idëja bûtø priimtina mûsø visuomenei ir nekiltø ávairiø átarimø dël nesàþiningo transplantacijos vykdymo, biuras visuomenei pateikia iðsamià informacijà apie donorystës ir transplantacijos procesà. Ðiam tikslui NOTB parengë ir ágyvendina Þmogaus audiniø ir organø donorystës propagavimo programà. Visuomenei pateikiama informacija ávairiose þiniasklaidos priemonëse, kuriami vaizdo siuþetai, plakatai, lankstinukai, supaþindinantys visuomenæ su donorø korteliø iðdavimo tvarka. Ðiuo metu, asmuo norintis gauti donoro kortelæ, turi atvykti á bet kurià gydymo ástaigà ir prie gydytojo uþpildyti bei pasiraðyti sutikimo ar nesutikimo po mirties paaukoti organus anketà.
DONORYSTËS HIMNAS
“Kad prisimintø mane, Atiduok mano regëjimà þmogui, kuris në karto nematë patekanèios saulës, kûdikio veido ar moters meilës þvilgsnio. Atiduok mano ðirdá tam, kurio ðirdis tebuvo nesibaigianèiø skausmø ðaltinis. Atiduok mano kraujà ðeðiolikmeèiui, iðtrauktam ið sudauþytos maðinos, kad jis iðvystø þaidþianèius savo vaikaièius. Atiduok mano inkstus tam, kuris priklauso nuo maðinos, padedanèios jam iðgyventi dar vienà savaitæ.Pasiimk mano kaulus, kiekvienà kûno raumená, skaidulà, nervà ir padëk þengti þingsná suluoðintam vaikui. Iðtirk mano smegenø kerteles. Jei reikia, paimk mano làsteles ir iðaugink jas taip, kad vienà dienà nebylys berniukas suðuktø, iðgirdæs plazdant ðikðnosparná, O kurèia mergaitë iðgirstø lietø, barbenantá á jos langà. Sudegink tai, kas liks ið manæs, o pelenus iðbarstyk pavëjui, kad geriau augtø gëlës. Jei privalai kà nors palaidoti, tebûnie tai mano ydos, mano silpnybës Ir visi iðankstiniai nusistatymai prieð kitus þmones. Atiduok mano nuodëmes velniui. Atiduok mano sielà Dievui. Jei kartais norëtum prisiminti mane, padaryk gerà darbà ar tarki þodá þmogui,kuriam esi reikalingas. Jei padarysi, ko tavæs praðau, að gyvensiu amþinai“.
Ið anglø kalbos iðvertë poetas A.Danielius
Janina Miliauskienë |
|
