Griuvimai yra svarbĆ»s kaip kaulĆø lĆ»Ć¾umĆ  lemiantis veiksnys. Griuvimai yra pavojingi bet kokiame amĆ¾iuje, taĆØiau ypaĆØ Ć¾mogui senstant.

GriuvimĆø prieĆ¾astys: amĆ¾ius, nervĆø ligos, pĆ«dĆø pakenkimai, alpimai, regos sutrikimai, vaistai, aplinkos faktoriai.

DĆ«l amĆ¾iaus sutrinka eisena ir pusiausvyra. Seniems Ć¾monĆ«ms sumaĆ¾Ć«ja raumenĆø jĆ«ga, jiems sunkiau yra iĆ°laikyti laikysenos stabilumĆ .

Griuvimams Ć�takos turi nervĆø ligos, tokios kaip Parkinsono liga, galvos smegenĆø infarktas, kaklo spondiliozĆ«s (kaklo slanksteliĆø iĆ°krypimas), kuriĆø pasekmĆ«je sutrinka eisena ir pusiausvyra.

Skausmingos nuospaudos, pĆ«dĆø sĆ nariĆø deformacijos dĆ«l artrozĆ«s yra daĆ¾nos griuvimĆø prieĆ¾astys. O netinkamo dydĆ¾io ir formos avalynĆ« padidina griuvimĆø rizikĆ . PaskaiĆØiuota, kad 4 - 8 % griuvimĆø bĆ»na dĆ«l trumpo sĆ monĆ«s netekimo - alpimo, kurie gali Ć�vykti dĆ«l staigaus kraujo spaudimo pakilimo ar nukritimo, pavalgius, po stipraus kosulio, pasituĆ°tinus ar pasiĆ°lapinus.

Su amĆ¾iumi regĆ«jimas silpsta. Tai netiesiogiai didina griuvimĆø rizikĆ .

Vartojant psihotropinius vaistus, silpnĆ«ja dĆ«mesys ir mĆ stymas, antidepresantai gali sumaĆ¾inti kraujo spaudimĆ , neteisingai vartojami diuretikai verĆØia pacientĆ  keltis naktĆ�, o tai didina griuvimĆø pavojĆø.

PagyvenƦ Ć¾monĆ«s daĆ¾niausiai griĆ»na savo namuose (lipant laiptais, keliantis iĆ° lovos, siekant aukĆ°tai padĆ«to daikto, dĆ«l slidĆ¾iĆø grindĆø, kilimĆø), todĆ«l aplinkos faktoriai turi didelƦ Ć�takĆ  griuvimĆø rizikoje.