 | V12-124 617.7-089 Orig.: Michael Abrams. Sight unseen. The Braille monitor. 2002, November.
Paimta ið http://www.nfb.org/bm/bm02/bm0211/bm021105.htm (2004.02.25).
Iðvertë Audronë Gendvilienë, redagavo Graþina Ramanauskienë. 2004.
Maiklas Abramsas Buvæs aklasis Maikas Mejus (Mike May) mokosi regëti
Redaktorës Barboros Pirs áþanga: þmonës manæs nuolat klausia, kà atiduoèiau uþ tai, kad vël galëèiau matyti. Kartais jie klausia, ar norëèiau pamatyti savo vaikus, rudenines spalvas arba saulëlydá. Á tokius klausimus man sunku taktiðkai atsakyti, nes tiesa ta, kad man regëti bûtø ádomu ar netgi malonu, taèiau að tikrai neduoèiau uþ galimybæ matyti krûvos pinigø ar kokio vertingo daikto.
Maikas Mejus yra tikrai retas þmogus ta prasme, kad jis praregëjo, nors beveik visà savo gyvenimà buvo aklas. Po operacijos, kuri sugràþino jam regëjimà, Maikas pradëjo mokytis matyti. Jo patirtis turëtø sudominti ir pamokyti tuos aklus þmones, kurie vis dar trokðta pamatyti mus supantá pasaulá. Maikas yra ásteigæs kelias ámones. Dirbo Centrinëje þvalgybos valdyboje politinës rizikos analitiku, Kalifornijos banke – laidinio perdavimo ir bankomatø automatizavimo specialistu, dirbo Taktinës þvalgybos flange. Jo ásteigtose naujose ámonëse buvo gaminami pirmieji pasaulyje lazeriniai patefono diskai, neðiojamos ðildanèios pagalvës, skirtos sportininkams ir ligoniams, taip pat kompensacinës aklumo priemonës. Jo ákurta „Sendero grupë“ gamina padëties nustatymo (GPS) prietaisus, kuriais gali naudotis aklieji ir silpnaregiai. „Sendero grupë“ dabar susijungë su „PulseData“ ir „HumanWare“ ámonëmis, joje gaminami ir pardavinëjami GPS prietaisai, kuriuose yra Brailio uþraðø knygutë. 2002 metø birþelio mën. „Discover“ þurnalas (T.23, Nr.6) iðspausdino straipsná apie Maikà. Mes já pateikiame jums: Maikas Mejus yra akløjø greitojo nusileidimo slidëmis nuo kalno pasaulio rekordininkas. Tuomet, kai buvo geros sportinës formos, jis nusileisdavo nuo paèiø staèiausiø trasø, paþymëtø þemëlapyje juoda spalva, èiuoþdamas 104 kilometrø per valandà greièiu. Jis leisdavosi tris metrus atsilikæs nuo vedlio, kuris ðaukdavo „á kairæ“ ir „á deðinæ“. Tokiø nurodymø jam pakakdavo. Visa kita jis suprasdavo pagal vëjà, èaiþantá skruostus, ir garsà, kurá skleisdavo vedlio slidës.
Dabar Maikas aktyviai nebesportuoja ir nebëra aklasis. Maikas Mejus apako trejø metø, nes jo veidà nuplikë sprogæs indas su kalnakasyboje þibintams naudojamu þibalu. Sprogimo metu labai nukentëjo kairioji akis ir buvo ádrëksta deðiniosios akies ragena. Taèiau per 43 gyvenimo metus Maikas niekada nesiskundë, kad negalia trukdo jam gyventi. Pradinëse klasëse jis þaidë futbolà, koledþe – amerikietiðkàjá futbolà, suaugæs pamëgo kitas sporto ðakas, kuriose nereikia pataikyti á taikiná. Jis baigë magistrantûrà Dþono Hopkinso universiteto Tarptautiniø studijø mokykloje ir pradëjo dirbti Centrinëje þvalgybos valdyboje. Vëliau tapo „Sendero grupës“ pirmininku ir direktoriumi (ðioje ámonëje gaminami akliesiems skirti kalbantys padëties nustatymo prietaisai). Tuo paèiu metu jis rado laiko sukurti pirmàjá pasaulyje lazeriná patefono diskà, vesti, sulaukti dviejø vaikø, nusipirkti namà Kalifornijoje, Deivio mieste. „Kartà manæs paklausë, kà pasirinkèiau – atgauti regëjimà ar nuskristi á Mënulá. Jokiø abejoniø – pasirinkèiau skrydá á Mënulá. Regëjimà turi daugybë þmoniø, o Mënulyje pabuvojo vos keletas“, - raðë jis. Ir ðtai vienà 1999 metø lapkrièio dienà jis atgavo sàmonæ po operacijos San Francisko Ðv.Marijos ligoninëje. Chirurgas Danielius Gudmanas á deðiniàjà Maiko Mejaus aká ásodino gabalëlá kamieniniø ragenos làsteliø (kairioji akis buvo pernelyg paþeista). Ásodintosios làstelës pakeitë surandëjusá audiná ir iðlygino akies pavirðiø. Taip akis buvo parengta ragenos persodinimui. 2000 metø kovo 7 dienà buvo atlikta ragenos persodinimo operacija. Nuëmus tvarsèius, M. Mejus pirmà kartà pamatë þmonà ir vaikus, o savæs nebuvo matæs nuo trejø metø. Regëjimo gràþinimà stebuklingu dalyku laiko ir regëjimà atgavæ þmonës, ir mokslininkai, kurie turi garbës studijuoti ðá reiðkiná. Penktame amþiuje prieð mûsø erà Egipto chirurgai su adata nustumdavo katarakta aptrauktà læðiukà tolyn nuo vyzdþio, ir jø pacientai vël pradëdavo matyti. 1960 metais chirurgai pradëjo taikyti kataraktos ðalinimo ultragarsu metodà. Kamieniniø làsteliø ásodinimo operacija, kokià patyrë Mejus, pirmà kartà buvo atlikta Japonijoje ir pradëta plaèiai taikyti 1999 metais. Nuo tada regëjimas buvo gràþintas daugybei þmoniø.
Taèiau ið tø þmoniø, kuriems per ilgus ðimtmeèius buvo gràþintas regëjimas, tik maþdaug dvideðimt buvo akli nuo vaikystës, ir daugumos jø ragenos bûklë po operacijos nebuvo ideali. Paþvelgæs á Mejaus aká po operacijos, chirurgas Gudmanas iðvydo læðiukà, kurio dëka regëjimas turëjo bûti nuostabiai geras. Taèiau regëjimas nebuvo geras – toli iki to. M. Mejaus smegenys nebuvo naudojamos vaizdinei informacijai apdoroti. Maikas Mejus tebevaikðto su ðunimi vedliu arba su lazdele ir vadina save „reginèiu akluoju“. Ðitas paradoksas nustebino Kalifornijos universiteto (San Diegas) eksperimentinës psichologijos mokslininkus Donà Makleodà ir Jonà Fainà. Kûdikiai iðmoksta suvokti supantá pasaulá labai greitai, todël ðie mokslininkai mano, kad smegenys turi ágimtà sugebëjimà apdoroti tam tikrus matomo vaizdo aspektus. Taèiau bûtent kuriuos aspektus? Kurie yra iðmokstami, o kurie ágimti? Per praëjusius pusantrø metø J.Fainas ir D.Makleodas atliko su M.Mejumi eilæ fiziniø ir psichologiniø eksperimentø. Tarp jø – funkcinio magnetinio rezonanso testai, kuriø metu buvo stebima kraujo apytaka smegenyse. Ðiø testø rezultatai pirmà kartà aiðkiai pademonstravo, kaip þmonës mokosi matyti. Funkcinio magnetinio rezonanso atvaizdai rodo, kaip smegenyse teka kraujas. San Diego Kalifornijos universiteto mokslininkai ðá metodà pritaikë norëdami susekti, kaip dirba Maiko Mejaus regëjimas po operacijos; bandymai buvo atliekami Stanfordo universitete, bendradarbiaujant su Salko institutu. Laboratorijoje pilna stalèiukø su bylomis, optiniø prietaisø ir netvarkingai sustatytø stalø. Vienà dienà, vesdamas M. Mejø prie aparato, su kuriuo buvo atliekamas testas, D. Makleodas tarstelëjo: - Maikas Mejus turi nepaprastà sugebëjimà orientuotis uþgriozdintame kambaryje. M. Mejus – aukðtas, sportiðkai sudëtas, jo veido bruoþai berniukiðkai graþûs, nepaisant þilstanèiø juodø plaukø. Mejus galëtø suvaidinti Dþeimsà Bondà, jei ne keisti dël aklumo susiformavæ veido bruoþai. Jo akiø vokai visà gyvenimà neturëjo darbo, todël ir dabar jo akys primerktos, o veido iðraiðka sustingusi, ir jà suðildo tik reta ðypsena. M. Mejui dar teks iðmokti keisti veido iðraiðkà pagal nuotaikà. Paslaugiai atsisëdæs prieð senutëlio kompiuterio vaizduoklá, Maikas Mejus stebi, kaip ekrane pasirodo storos juodos ir oranþinës juostos. Taip D. Makleodas su Fainu tikrina jo sugebëjimà pamatyti smulkmenas. Maikas Mejus turi rutuliniu manipuliatoriumi nustatyti kontrastà taip, kad áþiûrëtø tas juostas. Spragtelëjus pele, pasirodo kitokios juostos, kiek plonesnës, ir vël jis su jomis tol þaidþia, kol gali áþiûrëti. Nors deðine akimi jis turëtø matyti gerai - 20/20, taèiau ið tikrøjø jo regëjimas prilygsta 20/500. Regëjimo tikrinimo lentelëje raidæ E jis áþiûri ið 2 metrø atstumo vietoj 7,5 metro. Seniau buvo manoma, kad po operacijos þmonës mato neryðkiai todël, kad atsiranda pooperaciniai randai.
Taèiau kamieniniø làsteliø persodinimo operacijos metu randø nepalieka. Vadinasi, signalai pasiekia Maiko Mejaus smegenis, bet nëra tinkamai apdorojami. Daugiau kaip prieð 300 metø airiø màstytojas Viljamas Molyneux‘as savo laiðke filosofui Dþonui Lokui raðë, kad netikëtai praregëjæs aklas þmogus nesugebëtø atskirti kubo nuo rutulio. Regëjimas pagrástas vienokiu suvokimu, o lytëjimas – kitokiu; jø negalima susieti vien patirties dëka. Ði teorija netikëtai pasitvirtino 1963 metais. JAV Masaèiûsetso valstijos Valtamo miesto Brandeiso universiteto dëstytojai Rièardas Heldas ir Alenas Heinas atliko eksperimentà su dviem kaèiukais, kuriuos jie augino aklinoje tamsoje. Retkarèiais kaèiukus jie ákeldavo á atskiras pintinëles, pakabindavo jas netoli grindø ir ájungdavo ðviesà. Vienoje pintinëje buvo skylës, kad kaèiukas galëtø iðkiðti kojas ir bëgti grindimis, neðdamas su savimi pintinæ. Kita pintinë buvo be skyliø. Pirmas kaèiukas ratu bëgdavo grindimis, vilkdamas paskui save antro kaèiuko pintinæ. Antras kaèiukas galëjo tik tupëti ir stebëti. Aktyvusis kaèiukas iðmoko normaliai matyti, o pasyvusis faktiðkai liko aklas – jo akys matë, bet smegenys taip ir neiðmoko suvokti vaizdø. R.Heldo ir A.Heino bandymø kiti mokslininkai nebandë pakartoti. Taèiau per pastaruosius 50 metø buvo atlikta daug kitokiø regëjimo atstatymo tyrimø, tarp kuriø svarbiausi – Oliverio Sakso ir Rièardo Gregorio tyrimai, kurie patvirtino, kad tam tikrø dalykø neámanoma suprasti, neturint patirties. Daiktai, veidai, gylis – viskas, kas padeda þmonëms suvokti aplinkà – neturi prasmës þmogui, kuris praregëjo, iki tol visà laikà buvæs aklas. - Kûdikiai iðkart po gimimo patenka á dûzgiantá, judrø pasaulá, bet mes negalime jø paklausti, kaip jis jiems atrodo, - sako J.Fainas. -Tam tikra prasme Maikas Mejus panaðus á septyniø mënesiø vaikà. Jonas Fainas ir Donas Makleodas tikrina Maiko Mejaus sugebëjimà apdoroti vaizdinæ informacijà interferometru, generuojanèiu iðskaidytà lazerio spindulá – spindulys nukreipiamas á M. Mejaus akis. Tà patá bandymà jie atlieka su savimi. „Èia praleidþiu labai daug laiko“, - sako J. Fainas. „Su uþriðtomis akimis ir davikliu burnoje. Jis ðlykðtus... bjauri sena plastmasë“. Kaip prieð 300 metø numatë Molyneux‘as, pirmus mënesius po operacijos Maikas Mejus ið tiesø negalëjo atskirti rutulio ir kubo. Bet dabar jo regëjimas truputá pagerëjo. Jis jau atskiria rutulius nuo kubø ( - parodëme jam daugybæ rutuliø ir begalæ kubø, - sako J. Fainas), be to, ilgai pasitreniravæs, jis pradeda suprasti, kà mato. Taèiau tam reikia ádëti daug triûso, nes svarbus gyvenimo laikotarpis, kai iðmokstama iðkart atpaþinti daiktus, jau praëjo. - Atpaþástu daiktus pagal du poþymius – spalvà ir kontekstà, - sako M. Mejus. – Pamatæs oranþiná daiktà krepðinio aikðtelëje, sumetu, kad jis turi bûti apvalus. Bet ið tiesø nematau jokio apvalumo. Atpaþinti veidus jam dar sunkiau. Nors nuo pat pirmos dienos, kai atgavo regëjimà, jis nuolat mato daugybæ veidø, taèiau nesugeba atpaþinti þmoniø. Ið veido iðraiðkos jis negali pasakyti, kokia þmogaus nuotaika ir koks jo bûdas. Netgi savo þmonà jis atpaþásta tik ið eisenos, plaukø ilgumo ir drabuþiø. - Jei þmogus plikas ir prisiklijavæs netikrus ûsus, mes vis tiek atspësim þmogaus lytá, - sako Fainas. - Bet jam tai per sunku. Ta smegenø dalis, kuri atsakinga uþ veido atpaþinimà, visiðkai neveikia. Ðis teiginys pasitvirtina rûsyje, kur D. Makleodas laiko interferometrà. Interferometro paskirtis – iðtirti, kaip smegenys apdoroja vaizdinæ informacijà. Interferometru generuojamas iðskaidytos lazerio ðviesos spindulys nukreipiamas á þmogaus aká. Spinduliams sklindant, jø ðviesos bangos susikerta, apeidamos ragenos optikà ir projektuodamos vaizdà á tinklainæ. Dauguma þmoniø, atsisëdæ prieð interferometrà, mato ðviesos ir tamsos juostas, nepriklausomai nuo to, geras ar blogas jø regëjimas.
Taèiau M. Mejus nemato visai nieko, nors spindulys ðvieèia jam á akis. Interferometro rezultatai sutampa su magnetinio rezonanso testais, kuriø metu buvo stebima M. Mejaus smegenø veikla. Sprendþiant ið magnetinio rezonanso tyrimø rezultatø, matyti, kad ta smegenø dalis, kuri turëtø suaktyvëti, kai M. Mejus þiûri á veidus ir daiktus, ið tikrøjø neveikia. Bet èia slypi viena gudrybë. Kai M. Mejus þiûri á judanèius daiktus, judesius fiksuojanti smegenø dalis pradeda ðvytëti, kaip diskotekos kamuolys. Kompiuterio vaizduoklyje judanèius daiktus jis suvokia taip pat gerai, kaip bet kuris gerai matantis suaugæs þmogus. Atrodo, kad ir tikrovëje jis gerai pastebi judanèius daiktus, ne tik vaizduoklyje. - Kartà vaþiavome automobiliu, ir mus dideliu greièiu pralenkë kitas automobilis, atlëkæs ið jo pusës, - prisimena J. Fainas. – Automobilis praðvilpë pro pat já, ir Maikas Mejus tarstelëjo, kad jis labai greitai vaþiuoja. Norint tai apskaièiuoti, reikëjo ádëti daug pastangø. Tinklainëje atsispindëjæs judesys priklausë nuo to, koks automobilio dydis, kokiu atstumu ir kaip greit vaþiavo. Sunku nepadaryti iðvados, kad judesio suvokimas, prieðingai nei visi kiti vizualiniai impulsai, neskaitant spalvø, yra ágimti. Ðiam teiginiui pailiustruoti geriausia bûtø dar kartà pasitelkti kates. - Jei grindimis rieda kamuolys, katë já persekioja tol, kol jis juda, - sako J. Fainas, - vos tik kamuolys sustoja, katei pasidaro sunku já pastebëti, todël ji nebekreipia á kamuolá jokio dëmesio. Ðtai kodël pelës sustingsta, vos tik pajutusios pavojø. Taip pat tai paaiðkina, kodël M. Mejus, kuris sunkiai pastebi nejudantá kamuolá, labai gerai gaudo judantá kamuolá. Dabar tai mëgiamas jo uþsiëmimas. – Neþinau, kas labiau dþiaugiasi – mano aðtuonmetis sûnus ar að, - sako jis. Eidamas gatve, M. Mejus nesuvokia perspektyvos linijø, todël orientavimuisi naudojasi kitokiomis vaizdinëmis gairëmis. Aklieji visà gyvenimà mokosi suprasti pasaulá rankomis. Jø atmintis, mintyse klostomi paþástamø vietø þemëlapiai, paþástami ðunys, durø rankenos, kalno ðlaituose esantys gûbriai – viskas reljefiðka. Staiga atsiradæs naujas pojûtis negali iðkart ir ið esmës pakeisti aklojo pasaulio paþinimo bûdo. Vietoj to, visa ið ðviesos gaunama informacija tiesiog uþdedama ant senojo reljefinio þemëlapio. - Daþniausiai manoma, kad smegenø þievëje tëra vienas pasaulio paveikslas, bet tokia mintis bûtø pernelyg paprasta, - sako D. Makleodas. - Ið tikrøjø ten turi bûti bent du tuzinai dideliø þemëlapiø . Þmogui, kuris dar tik mokosi apdoroti tà informacijà, gali bûti labai sunku. Taèiau jis turi galimybæ pajusti turtingesná, tikroviðkesná pasaulá, toká, koká matome mes, niekada nebuvæ akli. - Kartà M. Mejui parodëme du apskritimus – vienà, maþesná, ið arti, o didesná – ið toli, - sako J. Fainas. – Jums arba man jie bûtø atrodæ tokio pat dydþio. Kai paklausëme, kokio jie dydþio, jis nesuprato klausimo, tik kartojo: „þinau, kad ðitas didesnis, nes jis yra toliau“. Taip pat ið patirties, kai dar naudodavosi vien lytëjimu, M. Mejus þino, kad koridoriaus sienos yra lygiagreèios, todël jam sunku suprasti, kaip tos linijos perspektyvoje gali susilieti. - Neatrodo, kad koridoriaus sienos tolumoje suartëtø, - sako jis. – Að matau linijas ið abiejø ðaligatvio pusiø, bet man visai neatrodo, kad jos tolumoje suartëtø. Jis nutyla, galvodamas, kà dar galëtø pasakyti apie tai. - O gal mano protas netiki tuo, kà mato akys. Kai pamatau koká nors daiktà, ir einu aplink já, jis man neatrodo kitoks. Þinau, kad oranþiniai kûgiai, statomi ðalia transporto priemoniø, yra kûgio formos, bet ne todël, kad þiûrëdamas suvokèiau jø formà. Jei kûgá ásivaizduoju ið virðaus, vis tiek jis man atrodo kaip kûgis. M. Mejui mokymasis matyti susijæs su mokymusi pasinerti á tas paèias iliuzijas, kuriose skendi visi þmonës; vienà spalvø ir linijø rinkiná pavadinti savo sûnumi, kità - kamuoliu. Vienà rytà, balandþio mënesá, praëjus vos kelioms savaitëms po operacijos, M. Mejus pasiëmë slides ir su ðeima iðvyko á Siera Nevados kalnus, á Kirkvudo kurortà – tà vietà jis paþinojo lyg savo penkis pirðtus. Èia jis iðmoko slidinëti ir vëliau susipaþino su þmona. Ðvietë saulë, medþiai buvo þali (kur kas þalesni, nei jis ásivaizdavo), ðalia kalno ðlaitø dunksojo didingos uolos (ar jos buvo uþ keliø kilometrø, ar uþ keliø ðimtø metrø?). Kai keltuvas pakëlë slidininkus ant kalno, jie, apsirengæ storomis striukëmis, pasipylë á jo regëjimo laukà. M. Mejaus þmona, jo vedlë, turëjo priminti, kad nustotø gaudyti varnas ir èiuoþtø. Turëdamas tik vienà reginèià aká, M. Mejus negalëjo nustatyti atstumo iki kliûties, taip pat jam buvo sunku suprasti, kur ðeðëliai, o kur þmonës, stulpeliai, uolos. Ið pradþiø jis pabandë sàmoningai apskaièiuoti þemës pavirðiaus iðsidëstymà: jei ðlaitas yra apðviestas ið vienos pusës, o ðeðëlis krinta tam tikru kampu, tada ðlaitas turi bûti iðgaubtas. Taèiau vienà kartà atsitrenkæs á kliûtá, jis tuoj uþsimerkë ir toliau èiuoþë tuo metodu, kurá gerai mokëjo ir kuris jam patiko. Yra tik saujelë suaugusiø þmoniø, kuriems teko laimë iðvysti pasaulá naujagimio akimis. Daugelis jø tuoj pat panoro vël tapti aklaisiais. Jø ðeimos nariai ir draugai buvo juos átikinæ, kad regëjimas pasiûlys jiems nuostabø naujà pojûtá ir padës geriau suprasti pasaulá. Vietoj to net paprasèiausi veiksmai – lipimas þemyn laiptais, perëjimas á kità gatvës pusæ – tapo nepaprastai sunkûs. Netekæ dràsos ir nuliûdæ, maþdaug treèdalis atgavusiø regëjimà þmoniø gráþo á akløjø pasaulá – jie uþsidarë tamsiuose kambariuose ir vaikðèiodavo uþriðtomis akimis. Jei M. Mejus jauèiasi kitaip, to prieþastis ta, kad jis nelabai daug tikëjosi ið regëjimo atgavimo. Juk M. Mejus ir aklas bûdamas gyveno pilnakraujá gyvenimà – plaukiodavo su banglente, o tam reikëjo vienam sugráþti atgal á prieplaukà, ið kurios iðplaukë. Todël regëjimo atgavimas jam buvo dar vienas nuotykis, kliûèiø pilname gyvenime. Po dvejø metø pertraukos vël atvykæs á Kirkvudo kalnø kurortà, Maikas Mejus iðmoko suderinti tai, kà mato jo akys ant kalno ðlaito, ir kà jauèia kûnas. – Jis susiejo tam tikros formos ðeðëlius su atitinkamomis kliûtimis, - teigia J. Fainas. – Anksèiau jis uþsimerkdavo leisdamasis netgi nesudëtingiausiais ðlaitais, o dabar gûbrius áveikia netgi be vedlio.
- Þmonës mano, kad turëti regëjimà yra labai patogu, - sako M. Mejus, – mano nuomone, regëjimas teikia daug pramogø. Að nuolat stengiuosi pamatyti naujus, anksèiau nematytus, dalykus. Tarp jø – bëgant sugauti kamuolá, nors kamuolius esu gaudæs ir anksèiau. Dabar mëgstu þiûrëti, kaip skirtingai mëlynos mano abiejø sûnø akys. O dar man patinka surasti nukritusius daiktus.
Tiems þmonëms, kurie visà gyvenimà gerai matë, regëjimo sugràþinimas gali pasirodyti tikru stebuklu. M. Mejus nuolat randa dalykø, kurie já dþiugina. Vienà kartà J. Fainas M. Mejø ir jo ðuná Dþoðà veþë vaizdingu keliu – ið kairës mëlynavo Ramusis vandenynas, ðalia kelio augo nuostabûs aukðti eukaliptai, taèiau Mejus á gamtos groþá nekreipë dëmesio, nes stebëjo saulës spindulá, krintantá pro langà jam ant keliø: – Man sunku patikëti, kad dulkës ore ðitaip skraido. Vandenynà ir medþius M. Mejus paþásta, nes turëjo galimybæ juos paþinti lytëjimu. Taèiau ðitas ore kabanèiø ir saulës apðviestø dulkeliø spindëjimas jam buvo visiðkai nauja patirtis. Jis pamosavo ranka per spindintá spindulá. - Atrodo, kad aplink pilna þvaigþduèiø, - tarstelëjo jis. Maikas Mejus vedë dienoraðtá, kuriame uþsiraðinëjo savo mintis ir patyrimà, atgavus regëjimà.
Þiûr.: www.senderogroup.com/status.htm . „Discovery“ kanalas yra sukûræs dokumentiná filmà apie Maikà Mejø, kuriame parodyta, kaip jis jautësi, kà tik atgavæs regëjimà. |
|
