2024 04 19 11:53:51
Navigacija
blank.gif Pagrindinis
Straipsniai
Siuntiniai
Forumas
Nuorodos
Paieðka
Pateikti failà
blank.gif
Naujausi straipsniai
blank.gif Kaip bendrauti su þ...
Po 55 m. amerikietis...
V.Stonkus: þmoniø ...
Organizmo valymas au...
Gydytojas V.Stonkus:...
KMUK atlikta pirmoji...
Bioninës akys aklie...
Tinklainës implanta...
Intensyvioji slauga,...
Aklumà gydys kontak...
blank.gif
Forumo temos
blank.gif
Naujausios temos
Slaugytojos atlyginimas
Sveikatos apsaugos r...
Populiariausios temos
Slaugytojos atlyg... [2]
Sveikatos apsaugo... [0]
blank.gif
Nari apklausa
blank.gif
Ar man patinka mano darbas?







Kad galtumte balsuoti, turite prisijungti.
blank.gif
Santariðkiø Radijas
blank.gif



blank.gif
Sveikatos paslaugos tampa iððûkiu
blank.gif

Dþina Donauskaitë, „Atgimimas“

Vyriausybë pritarë Sveikatos sistemos pertvarkos metmenims, kuriuose numatoma, kad bus maþinamas ligoniniø skaièius, bet stiprinama pirminës sveikatos sistemos prieþiûros grandis. Þadama, kad trejus metus sistemoje vyksiantys pakeitimai ateityje uþtikrins gydymo kokybæ. Kaip tai ámanoma, kai ðalyje maþëja finansavimas sveikatos apsaugai? Ar tai reikð, kad uþ gydymà reikës prisimokëti? Ar visi ateityje já galës ápirkti?

Padisutuoti apie tai „Atgimimas” pakvietë sveikatos apsaugos ministro patarëjà Martynà Marcinkevièiø, Mykolo Romerio universiteto prodekanæ ir Sveikatos sistemos reformos biuro konsultantæ Danguolæ Jankauskienæ, Lietuvos pacientø organizacijø tarybos atstovæ Eglæ Kvedaraitæ ir Lietuvos gydytojø sàjungos pirmininkà Liutaurà Labanauskà.

Ko siekiama imantis struktûriniø valstybinës sveikatos apsaugos sistemos pertvarkø, kai finansavimas sveikatos sistemai Lietuvoje maþëja?

M.Marcinkevièius: Tie dalykai, kurie yra apraðyti Lietuvos sveikatos sistemos pertvarkos metmenyse, nëra nauji. Dar dirbant senajai Vyriausybei buvo kalbëta, kad sveikatos sistemà reikëtø pertvarkyti bûtent tokia kryptimi. Taèiau anksèiau, matyt, tam pritrûkdavo politinës valios. Dabar mes tikime, kad bûtent taip, kaip diskutuota ilgus metus, sistemà ir reikëtø sutvarkyti. Nepaisant to, ar tai daroma ekonomikos pakilimo, ar sunkmeèio laikotarpiu. Ið tiesø ekonomikos pakilimo laikotarpiu tai daryti bûtø kur kas lengviau. Nes, kaip þinoma, reformos pradiniam etapui reikia daug investicijø. Taèiau sunkmetis yra metas, kai aplinkybës reikalauja tas reformas daryti greitai.
Sveikatos biudþetas jau ðiais metais maþëja beveik 300 milijonø Lt. Matant ekonomines prognozes, tikëtina, kad kitais metais jis irgi maþës. Tik noriu pabrëþti – ðiuo atveju mes biudþeto nesudarome. Seimas, tvirtindamas valstybës biudþetà, tvirtina ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudþetà. Taigi pinigø kieká Sveikatos apsaugos ministerijai numato Seimas. Mûsø, kaip Sveikatos apsaugos ministerijos, uþdavinys – tuos pinigus panaudoti kuo efektyviau. Tam ir yra skirtos ðios reformos priemonës.

Sveikatos apsaugos ministerija taip pat perduoda þinià, kad po reformos medicinos paslaugø kokybë turëtø labai pagerëti. Bet ar pacientams þadama paslaugø kokybë „po reformos“ neslepia planø dar labiau sumaþinti finansavimà sveikatos apsaugai, taip siaurinant valstybës lygiu kompensuojamo gydymo prieinamumà visiems visuomenës sluoksniams?

D.Jankauskienë: Ið tiesø pats didþiausias reformos iððûkis yra tai, kad, maþëjant sveikatos sistemos finansavimui, nepablogëtø paslaugø prieinamumas gyventojams. Lietuva, palyginti su kitomis Europos valstybëmis, beveik treèdaliu maþiau finansuoja sveikatos apsaugà. Maþiau tiek skiriamomis sumomis, tiek bendrojo vidaus produkto dalimi, tenkanèia sveikatos apsaugai. Taigi nepabloginti prieinamumo gyventojams yra labai didelis iððûkis ðiandienos sveikatos sistemos kûrëjams.

Tokias struktûrines reformas, kurias dabar rengiasi daryti Lietuva, Vakarø valstybës darë XX amþiaus 8–9 deðimtmetyje. Kitaip tariant, buvo atsigræþta á pirminæ sveikatos prieþiûrà. Moksliniais skaièiavimais yra pagrásta, kad pirminë sveikatos prieþiûra gali spræsti apie 80 procentø visø mûsø su sveikata susijusiø problemø. Tuo tarpu Lietuvoje pirminë sveikatos prieþiûra sprendþia tik maþdaug apie 35 proc. tø problemø. Su pirmine prieþiûra bëda ta, kad mes turime per maþai ástaigø, per maþai gydytojø, be to, bendrosios praktikos gydytojø komanda yra netinkama. Ji turëtø bûti didesnë, á jà turëtø áeiti þymiai daugiau slaugytojø ir socialiniø darbuotojø, kad gydytojà galima bûtø atlaisvinti nuo ðalutiniø pareigø – socialinio darbo, raðliavø.

Taigi jei pavyktø restruktûrizuoti paslaugø teikimà, tai yra ne tik ástaigas, bet ir paslaugø teikimà pervedant dalá jø ið stacionarinës grandies á pirminæ, bûtø labai gerai. Juk þmonës gydytis stacionare visai netrokðta: po lëktuvø katastrofø stacionarai yra antra pagal nesaugumà vieta þmonëms bûti. Mat ten uþsikrëtimo tikimybë yra didelë ir dedamos milþiniðkos pastangos, kad þmonës bûtø saugûs.
Gydytis ambulatoriðkai bûtø kur kas patogiau. Galø gale yra sugalvota daugybë paslaugø. Tai ir dienos stacionaras, dienos chirurgija ar dienos reabilitacija – visa tai yra ambulatorinës paslaugos.
Be to, kokybæ gali uþtikrinti tik tam tikras koncentruotø paslaugø skaièius. Pavyzdþiui, jeigu tu atlieki tam tikrà chirurginæ operacijà ir jeigu tu jà daþnai darai, tu jà darai kokybiðkiau negu tas, kuris daro vienà kità kartà per metus. Todël brangiø paslaugø koncentracija yra normalus dalykas, taip daro visos valstybës. Svarbu (apie tai mes maþai kalbame) labai daug dëmesio skirti sveikatinimo paslaugoms. Kad þmonës nesusirgtø. Nes þmonës ðiuo metu Lietuvoje serga daugiau negu Europoje. Pavyzdþiui, chroninëmis ligomis Lietuvoje serga net 40 proc. gyventojø, tuo tarpu Europos ðaliø vidurkis yra 30 proc. Vadinasi, mes turime maþà BVP dalá, skiriamà sveikatos apsaugai, didelá gyventojø sergamumà ir, be to, gyventojai senëja.

E.Kvedaraitë: Mes, pacientai, ðiuo metu patiriame baisø psichologiná spaudimà pirmiausia dël to, kad reforma vyksta sunkmeèiu. Þodis „reforma“ yra kaþkas baisaus. Manau, kad vietiniai gyventojai kovos dël kiekvienos kaimo ligoninës ar ambulatorijos iðsaugojimo. Ne spaudþiami vietiniø politikø, o savo iniciatyva. Juk yra taip, kad ðiuo metu ligoniai finansiðkai nukenèia per kiekvienà dabar vykdomø reformø etapà – padidëjo PVM (pridëtinës vertës mokestis) vaistams, o ir ðiaip kitoms prekëms, maþëja pensijos ir atlyginimai. Medicinos reforma, kuri prasideda dabar, galbût ið tikrøjø bus gera, bet ðiuo metu tikrai susidurs su dideliu pasiprieðinimu. Na, juk þmogus psichologiðkai geriau jauèiasi, kai ðalia jo yra ligoninë, kad jis gali per 10 minuèiø ten nuvaþiuoti su greitàja ir já pagydys. Jis net neþiûri, kokia yra paslaugø kokybë. Jam uþtenka, jei gydytojas su juo graþiai pakalba ir skiria gydymà. Jis net nesusimàsto, kad galëjo gauti kur kas geresnes paslaugas. Að manau, kad, jeigu jau naikinama gydymo ástaiga kaip ligoninë, bûtø ramiau, jeigu atsirastø pirminës grandies gydymo ástaiga, á kurià þmogus gali nueiti ir pasikonsultuoti.

Kitas dalykas – nors ir atrodo, kad ligoniniø yra daug, taèiau þmonëms planiniø operacijø tenka laukti ir pusmetá. Nors jos ir sutelktos tose gerose gydymo ástaigose. Neþinia, kodël taip yra. Lygiai tas pats su brangiais aparatais. Jie neiðnaudojami taip, kaip reikëtø. Jeigu ligoninëje tau pasako, kad tau reikalingas tam tikras tyrimas, taèiau eilë prie jo – trys keturios savaitës, tu nusprendi susimokëti uþ tyrimà, kad nereikëtø laukti eilës. Kodël þmogus turi mokëti ið savo lëðø, kad nelauktø eilës? Jau ir taip sudëtinga patekti á ligonines, bet ir ten negauni visko, kas tau priklauso. Manau, kad ði reforma susidurs su labai dideliu pacientø pasiprieðinimu, ypaè pensininkø.

Tikslûs ákainiai – tik 2011-aisiais

Kodël pertvarka orientuojama á finansavimo mechanizmo keitimà?

D.Jankauskienë: Finansavimo modelis keièiamas todël, kad dabar yra susidariusi tokia padëtis, kad geriau ligoninëje gydyti lengvesná ligoná ir gauti tuos paèius pinigus, negu imti sunkesná. Pavyzdþiui, pankreatitas, kuriuo serga daþnai alkoholá vartojantys þmonës. Ðios ligos gydymas yra be galo sudëtingas ir reikalauja penkiskart daugiau lëðø negu visos kitos ligos. Taèiau jis yra visø kitø ligø grupëje, todël gydytojui geriau gydyti visas kitas ligas, o ne pankreatità. Tad gydytojai stengiasi neimti serganèiøjø pankreatitu á ligonines. Uþtat yra siûlomas kitas finansavimo modelis: remiamas vadinamuoju diagnostiðkai susijusiø grupiø modeliu, kuris leidþia diferencijuoti daugiau ligø – ir pagal ligos sunkumà, ir pagal komplikacijas. Taip ligoninëms bus didesnë paskata imti sudëtingesnius ligonius, nes uþ juos brangiau mokës ligoniø kasos. Uþ pigesnes ligas – maþiau.

M.Marcinkevièius: Taip, dabar tokia padëtis, kad ligoninëse susidaro bûtent sunkiø ligoniø eilës. Bus reformuotos ne tik rajoninës, bet ir didþiosios ligoninës – tokios kaip Vilniaus Santariðkës ar Klaipëdos ligoninës. Dabar sunkus pacientas niekam nereikalingas. Smulkiosios ligoninës neturi kvalifikacijos jo pagydyti. O didþiosios universitetinës ligoninës prisiima labai daug lengvø pacientø, nes su sunkiai serganèiuoju reikia daug dirbti ir jam skirti daug iðlaidø. Taigi vienas ið pagrindiniø ðitos reformos akcentø yra sustyguoti taip, kad kiekvienas dirbtø savo darbà. Pirminë grandis atliktø tai, kas jai priklauso, rajoninë neimtø þmoniø, serganèiø sudëtingomis ligomis, kuriø nesugeba pagydyti, nes jiems ten nesaugu, o didþiosios ligoninës negydytø paprastø ligoniø vien todël, kad valstybë palyginti daugiau á juos investuoja.

L.Labanauskas: Manau, kad pirmasis uþdavinys – nustatyti realø paslaugos ákainá. Reikia pasakyti, kiek valstybë gali dengti paslaugos kainos, ir tada niekas pankreatito nebesuplaks su eiliniu pilvo skausmu, neguldys á skyriø, kuriame nebus ámanoma suteikti pagalbos ir nebus to dvigubai kainuojanèio dubliavimo. Kol nëra finansinio ákainio, realaus skatinimo uþsidirbti, tol nepajudës ir kokybiniai dalykai. Tuoj pat visi pradeda rëkti, kad reikës prisimokëti. Bet palaukite, neskubëkime mes su tuo prisimokëjimu...

Sveikatai asmeniniø pinigø reikës skirti kur kas daugiau

D.Jankauskienë: Bet ið tikrøjø Lietuvos þmonëms reikia labai aiðkiai pasakyti. Sveikatos apsaugai Lietuvoje iðleidþiame labai maþai pinigø, palyginti su kitomis valstybëmis. Jeigu gyventojai nori tos paèios kokybës, tai neuþteks sveikatos apsaugoje vien reguliuoti kainø. Tai darëme iki ðiol.
Su pirmine prieþiûra viskas aiðku. Valstybë yra pasiryþusi uþ pirminæ sveikatos prieþiûrà mokëti. Tai nëra brangios paslaugos, valstybë tai privalo daryti.

Taèiau gyvename privataus ûkio sàlygomis ir taip iðëjo, kad iki ðiol kainø reguliavimas vyko gydytojø atlyginimø sàskaita. Juk ir vaistai, ir ðildymas, ir remontai, ir visa aparatûra – europinëmis kainomis, technologinæ reformà savo sveikatos apsaugos sistemoje padarëme didelæ. Tik tada, kai pradëjo didëti atlyginimai, nuo 2004–øjø iki 2007–øjø, sveikatos apsaugai skiriamas biudþetas ëmë koreliuoti su ðalies bendruoju vidaus produktu.

Taigi reikia nustatyti realø paslaugø ákainá. Þinoma, ðiek tiek pasitvarkysime sveikatos apsaugos struktûrà, permesime á pirminæ, atlaisvinsime ið antrinës ðiek tiek brangesniø paslaugø. Tai sutaupys keliasdeðimt milijonø litø. Bet to neuþteks.

Politikams labai sunku tai pasakyti. Man – labai paprasta. Yra du bûdai: padidinti mokesèius arba draustis papildomu sveikatos draudimu. Arba ávesti priemokas. Nes sistema, kuri kompensuoja tiktai 80 procentø iðlaidø, egzistuoti negali.

L.Labanauskas: Ðeðiasdeðimt procentø...

D.Jankauskienë: Na, sakykime, iki 80 proc.

L.Labanauskas: Nereikia gàsdinti þmoniø su primokëjimais. Pats þodis gàsdina. Daugybë bûtinosios pagalbos paslaugø ákainiø ðiuo metu yra pusiau su bëda. Kai bus ávardyti visi ákainiai, mes matysime, kur jie atsilieka, o kur – ne. Ir svarbiausia – þmogus tà matys. Tas pergrupavimas, paslaugø ákainojimas numatytas tik 2011 metais. Mano nuomone, tai daryti mes turëtume jau dabar. Ir tada nesiginèytume – 80 proc. ar 60 proc. valstybë dengia. Jei turëtume tuos ákainius, galëtume aiðkiai pasakyti, koks yra bazinis paslaugos ákainis, kurá valstybë galëtø dengti. Paskui atsirastø tam tikri reguliavimo mechanimai, nes visose ðalyse, kuriose yra socialinis draudimas, yra tam tikri reguliavimo mechanizmai ir padëtis ten yra tikrai palanki – yra daugybë paslaugø, uþ kurias reikia primokëti nedaug arba valstybë uþ jas sumoka. Taip pat yra planinës paslaugos, þmogus galëjo rûpintis anksèiau, galvoti apie tai, bet jei negalvojo, tai èia jo reikalas, jis turëtø prisimokëti.

D.Jankauskienë: Þmonëms tikrai reikës skirti kur kas daugiau lëðø savo sveikatai, draudimui, jo prevencijai. Tikrai reikës daugiau skirti.

E.Kvedaraitë: Taip, bet tà paslaugos pirkimà arba primokëjimà reikëtø labai konkreèiai ávardyti. Labai aiðkiomis sumomis. Nes bûna, kad tame paèiame skyriuje gulintys ligoniai uþ tai paèiai operacijai reikalingà operaciniø priemoniø paketà moka skirtingà kainà. Pavyzdþiui, vienas – 400, o kitas – 600 litø. Þmogui kyla klausimø, kodël taip atsitiko, kodël að turiu mokëti daugiau negu kitas? Reikëtø aiðkiai ávardyti: að esu operuojamas valstybinëje ástaigoje, taigi turiu mokëti 600 Lt; jei esu operuojamas privaèioje ástaigoje, tai turiu mokëti 2000 Lt. Lygiai uþ tà patá. Að þinau skirtumà, galiu pasirinkti. Bet dabar þmogus, eidamas á valstybinæ ástaigà, tikisi beveik nemokamos paslaugos. Oficialus ákainis nëra ávardytas, nenurodyta, koks turi bûti prisimokëjimas.

Be to, nenagrinëjome privaèios medicinos. Þmogus, kuris moka á „Sodros“ biudþetà didelius pinigus, negali ðvaistyti savo brangaus atlyginimo ir ligoninëje gulëti savaitæ laukdamas operacijos. Jis eina á privaèià ástaigà, darosi tà paèià operacijà ir moka dar kartà – lygiai tiek pat. Manau, kad tuos paèius ákainius, kurie pervedami valstybinei ástaigai, reikëtø pervesti ir privaèiai ástaigai. Na, uþ komfortà privaèioje, þinoma, pacientas galëtø prisimokëti.

L.Labanauskas: Ákainis bus nustatytas uþ patologijà, o privaèiai ástaigai niekas nedraudþia nusistatyti papildomø ákainiø. Að negaliu „UAB–ui“ pasakyti, kad neimk daugiau.

E.Kvedaraitë: Bet ar ðiuo metu ið biudþeto, á kurá pacientas moka mokesèius, privaèiai ástaigai yra uþ tà paèià paslaugà skiriama ta pati suma, kokia bûtø ir darantis operacijà vieðojoje ligoninëje?

Apie kokybiná reguliavimà reformoje nekalbama

D.Jankauskienë: Kad ir kiek jûs reguliuosite, vis tiek visa tai gali padaryti tik konkurencija.

M.Marcinkevièius: Oficialiai planuojamas mechanizmas yra primityvus ir paprastas. Pirma, tai, kà turime naudojame efektyviau. Antra – ieðkome papildomø lëðø. Ðiuo atveju ta struktûros pertvarka yra efektyvumo didinimas uþ tuos paèius pinigus. Papildomos lëðos – tai ne tik pacientø priemokos. Ðiuo metu ateina milijardas ES paramos. Tai jau yra didelës lëðos. Dar bûdavo valstybës investicijø programos, praeitais metais buvo apie 240 mln. Taip pat ávairûs kiti finansavimo ðaltiniai, ne tik investiciniai, tai irgi papildomos lëðos á sveikatà. Nereikia sakyti, kad tik ið pacientø.

D.Jankauskienë: Dar vienas dalykas – tai privataus sektoriaus ásiliejimas.

M.Marcinkevièius: Mes ið tiesø esame kritikuojami ir muðami uþ tai. Na, kas èia bloga? Mes nebûtinai viskà privatizuosime, norime pritraukti tà privatø kapitalà. Dël priemokø oficiali ministerijos pozicija tokia, kad turëtø bûti labai aiðkiai nustatyta 10 proc. kiekvienos paslaugos kainos ir tie 10 proc. eitø ne ið pacientø kiðenës, o þmogus draustøsi papildomu draudimu. Ir tai bûtø papildomo draudimo objektas. Valstybë mokëtø 90 proc. ið privalomojo draudimo fondo, o 10 proc. bûtø papildomo draudimo objektas. Ir, aiðku, jeigu tu neturësi papildomo sveikatos draudimo, tau teks prisimokëti tuos 10 proc. ið savo kiðenës. Bet dauguma þmoniø, manau, protingi, apsidraus tuo papildomu draudimu. Ir tada bûtent labai grieþtai bûtø reglamentuota, kad jokiø papildomø priemokø valdiðkose ástaigose neturëtø bûti.

E.Kvedaraitë: Ákainis nëra vienintelis dalykas. Labai ádomu, ar kas nors priþiûrës tos paslaugos kokybæ? Tarp numatytøjø reformos etapø niekur nekalbama apie gydymo paslaugø kokybæ. Jeigu bus, kad vienas gydytojas ligoná uþ tà patá ákainá pagydë taip, kad jisai iðëjo su veþimëliu namo, o kitas ligoná pagydë taip, kad pritaikë visas ámanomas priemones ir jis iðëjo gana sveikas, tai kas tai ávertins? Taip, ákainá ligoninës gaus tà patá, bet kas ávertins suteiktos paslaugos kokybæ?

D.Jankauskienë: Matote, medikai nagrinëja ávairius atvejus savo draugijose, stebi, kokie yra kiekybiniai ir kokybiniai gydymo rezultatai. Kokybinis vertinimas vyksta. Taèiau tiesa ir tai, kad nacionaliniu mastu mes neturime kokybës vertinimo rodikliø sistemos. Að visada pabrëþiu, kad specialybiø draugijos galëtø pasiûlyti bent po porà rodikliø ir galëtø pradëti vertinti, kuri ástaiga dirba kokybiðkiau uþ kità, pavyzdþiui, gydydama diabetà, ðirdies infarktà. Na, bent pagrindines ligas, kuriomis daþniausiai sergama. Mes galëtume pradëti matuoti ir vieðai skelbti, kokioje ástaigoje kokie yra rezultatai, kad galima bûtø pacientams parodyti, kad ðito x gydytojo yra tokie rezultatai, o y gydytojo – kitokie. Kokybei matuoti yra sudëtingø metodikø, taèiau mes turime pradëti bent nuo kaþko, kad bûtø galima palyginti ástaigas.

Kas tai galëtø daryti?

D.Jankauskienë: Jei ministerija ir ligoniø kasa paskelbtø rodiklius, pagal kuriuos bûtø galima matuoti, ir jeigu dar tuos rodiklius susietø su ástaigø finansavimu teikiant tam tikras paskatas toms ástaigoms – ne baudþiant jas, o skatinant tuos, kurie turi geresnius rodiklius, tie gauna paskatinimà uþ visa tai. Papildomà priedà. Nes kokybës per kontrolæ nepagerinsi. Kokybës gerinimas gali eiti tik per pozityvà.

M.Marcinkevièius: Noriu pasakyti, kad reforma yra sisteminë, ir noriu, kad visi suprastø, jog tai nëra vien tik ligoniniø tinklo pertvarkymas. Reforma ið tikrøjø apima labai daug srièiø – tai ir kainodaros dalykai, valdymo dalykai, vaistø politika, sveikatinimo programø plëtra, pirminës sveikatos prieþiûros, ambulatoriniø paslaugø plëtra. Tai ne tam, kad sutaupytume pinigø. Tai yra tam, kad turimus pinigus panaudotume efektyviau ir kartu pritrauktume papildomø lëðø. Tikime, kad taip pagerës pacientø padëtis. Tai didelë sisteminë reforma, ne vien rajoniniø ligoniniø pertvarkymas, sutaupanti tik keliasdeðimt milijonø.

E.Kvedaraitë: Reikëtø, kad apie tà reformà bûtø kuo daugiau informuojama. Nes mes dabar girdime tik tai, kas yra daroma. Kad uþdaromos ligoninës ir tai yra baisu. Reikia kuo daugiau visa tai vieðinti, aiðkinti þmonëms, kad, vienà ligoninæ uþdarius, ið karto bus atidaryta pirminë ambulatorija, jeigu taip ið tikrøjø ir bus. Nes dabar jokios informacijos nëra. Iðtraukiami tik paskiri jos gabaliukai.

O su pacientø atstovais deramasi dël tos reformos?

E.Kvedaraitë: Ið tikrøjø – ne. Tam tikri klausimai diskutuojami, taèiau plaèiau nevieðinama.

D.Jankauskienë: Að viliuosi, kad reforma gali bûti sëkminga ir pacientai á jà ásitrauks daugiau. Su visa pagarba gydytojams reikia pripaþinti, kad iki ðiol reformos planus kûrë gydytojai, o pacientø dalyvavimas nebuvo toks þinomas. Ðiuo metu Lietuva tam pribrendo. Aiðku, ir pacientø teises uþtikrinantis ástatymas labai daug padarë. Pacientø organizacijos yra átraukiamos á visø sprendimø priëmimo ávairiais lygiais procesà. Uþ tai Lietuva Europoje irgi ávertinta. Tik mes esame labai prasti ryðiø su visuomene prasme, nes paèios pacientø organizacijos informuotos, o plaèioji visuomenë – ne.

Delfi

blank.gif
blank.gif blank.gif

blank.gif
Kiekviena þmogiðkoji gyvybë turi prigimtinæ teisæ bûti saugoma ir puoselëjama nuo pradëjimo iki natûralios mirties...
blank.gif
Prisijungti
blank.gif
Vardas

Slaptaodis



Dar ne narys?
Registruotis

Pamirote slaptaod?
Praykite naujo!
blank.gif
Translator
blank.gif blank.gif
Orai
blank.gif
blank.gif
aukykla
blank.gif
Nordami rayti, turite prisijungti.

Santariskiu radijas
2009 07 19 12:50
Gal sutiktumëte ádëti mûsø aktyvuotà logotipà á savo svetainæ? www.vpc.lt/santara
dijas

2008 07 21 14:15
Smile
blank.gif
Prisijung vartotojai
blank.gif Prisijung sveiai: 1

Prisijung nariai: 0

I viso nari: 7
Naujausias narys: airaz
blank.gif
Skaitliukas
blank.gif
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojø skaitliukai
blank.gif
Ukrauta per 0.60 sekundes 347,941 unikals lankytojai 2008 MILJA Theme Nautica by Harly