 | Senatvë – tai vëlyvoji branda, laikotarpis, kai vyksta daug biologiniø, psichologiniø, socialiniø pakitimø. Keièiasi þmogaus iðvaizda, maþëja prisitaikymo galimybës, sugebëjimas iðvengti traumos, ligos. Silpnëja fizinis, psichinis pajëgumas, atmintis, suvokimas, silpnëja rega, klausa. Senëjimo tempà nulemia daugelis biologiniø, psichologiniø, socialiniø veiksniø sàveika. Pagyvenusio þmogaus sveikatos bûklë, fizinis pajëgumas, darbingumas priklauso nuo to, kaip þmogus pats jauèiasi, kaip vertina savo sveikatà, savo pajëgumà, ar sugeba prisitaikyti prie kintanèios aplinkos, iðlaikyti fizinæ, psichinæ, emocinæ, dvasinæ galià.
Odos, plaukø, nagø pokyèiø senatvëje prieþastys
Pagal Pasaulinës sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas senatvë prasideda nuo 75 metø ir tæsiasi iki 90 metø. Senëjimas yra natûralus procesas, vykstantis visà þmogaus gyvenimà. Senstanèiø þmoniø sveikatos problemos susijusios su ðiuolaikinës ðeimos sunkumais bei problemomis. Pagal Lietuvos Sveikatos programà stengiamasi sudaryti galimybes pagyvenusiems þmonëms kiek galima ilgiau gyventi savo namuose savarankiðkai. Visuomenë, vyriausybë tik padeda ðeimai, priþiûrinèiai pagyvenusá asmená (Dienos stacionarai, ambulatorinë medicinos pagalba, ilgalaikio gydymo ir slaugos stacionaras). Jei vyresnio amþiaus þmogus vieniðas, juo rûpinasi visuomenë – globos namai. Senstant maþëja ðirdies ir kraujagysliø, kvëpavimo, virðkinimo, ðlapimo iðsiskyrimo, endokrininës, nervø, jutimø, kraujo gamybos, judëjimo sistemø funkcijos. Senstant maþëja kûno raumenø masë, santykiðkai daugëja riebalinio audinio. Daugëja skaidulinio audinio, todël raumenys netenka elastingumo, lankstumo. Dël sumaþëjusio fizinio aktyvumo ir kûno sudëties pasikeitimø maþëja kalorijø poreikis. Senstant ryðkëja odos, plaukø, nagø pokyèiai. Vyresnio amþiaus þmoniø maþëja energinës làsteliø atsargos, lëtëja biologinës oksidacijos reakcijos, medþiagø apykaita, metabolizmas, maþëja fizinis aktyvumas. Pagyvenæ þmonës valgo maþiau, daþnai skundþiasi apetito stoka, nenoru valgyti. Senstant energijos reikia maþiau, sumaþëja angliavandeniø, baltymø, riebalø poreikis organizmui. Skysèiø iðgeriama maþiau, vysta, raukðlëjasi oda. Senstant vitaminø (A, B, C, E grupës, folio rûgðties), kalcio, cinko, seleno pasisavinama maþiau. Kaulai ima retëti, silpnëja, lûþinëja nagai, plonëja, retëja, pabala (praþyla) plaukai.
Odos pokyèiai senatvëje
Oda (lot. dermatis) kaip gyvybiðkai svarbus organas, kuris ne tik saugo kûnà, bet ir padeda jam kvëpuoti, natûraliai sensta. Oda sudaryta ið trijø daliø: antodþio - epidermis, tikrosios odos – corium ir paodþio – hypoderma (paodinio làstelyno). Visi odos sluoksniai sudaro funkcinæ ir estetinæ visumà, kuri lemia þmogaus iðvaizdà ir atspindi jo sveikatos bûklæ. Epidermio pamatinis sluoksnis sudarytas ið rudos spalvos pigmento melanino grûdeliø. Pigmentiniai odos dariniai yra tamsios spalvos todël, kad didelis melanino kiekis yra susikaupæs vienoje odos vietoje.Odos pigmentacija priklauso nuo melanocitø funkciniø savybiø. Melanino gamybà stimuliuoja ultravioletiniai spinduliai, jonizuojanèioji radiacija, kai kurios cheminës medþiagos. Pigmento melanino gamybà slopina simpatiniø nervø dirginimas.
Oda atlieka apsauginæ, imuninæ, termoreguliacinæ, medþiagø apykaitos, rezorbcinæ, sekrecinæ, jutimo, estetinæ funkcijas. Oda gamina keratinà, melaninà, vitaminà D2, antikûnius, odos riebalus, prakaità. Sergant cukriniu diabetu, odoje daugiau negu kraujuje susikaupia cukraus. Sutrikusi angliavandeniø apykaita sukelia kai kurias odos ligas – dermatozes. Vitaminas C dalyvauja melanino sintezëje, vitaminas A – keratino gamyboje, vitaminai A, E, D aktyvuoja baltymø apykaità epidermyje, vitaminas PP maþina odos jautrumà ðviesai. Metams bëgant oda vis labiau ragëja , jos pavirðiuje atsiduria vis maþiau jaunø làsteliø, o senos, nebegyvos làstelës tolydþio kaupiasi. Gilesniøjø slauksniø làstelës plokðtëja – oda tampa plonesnë. Tam tikrø baltyminiø medþiagø – elastino, kolageno - kiekis sparèiai maþëja. Oda tampa ðiurkðtesnë, nebe tokia elastinga, ji daug sunkiau sugeria drëgmæ. Senatvëje odos riebalinës liaukos neatrofuojasi, prieðingai, veide ir nugaros virðutinëje dalyje hipertrofuoja, oda darosi riebesnë. O dël prakaito liaukø atrofijos oda tampa sausesnë. Senstant pavirðinio odos sluoksnio epidermio atsinaujinimas sulëtëja beveik 50 %. Po epidermiu esantis odos sluoksnis – derma netenka elastingumo, oda raukðlëjasi. Odoje atsiranda rudos senatvinës (pigmentinës) dëmës, pasireiðkia senatvinë keratozë (virð odos iðkyla sausi, suskeldëjæ, á karpas panaðûs odos dariniai), dël padidëjusio sieneliø trapumo kartais atsiranda rausvø dëmiø (hemoraginës dëmës - kraujo iðsiliejimai odoje, trûkus kapiliarams dël sutrikusio kreðëjimo ar padidëjus kraujagyslës pralaidumui), neretai susiformuoja ir kraujagyslinës dëmës, atsirandanèios dël nuolat arba naujai iðsiplëtusiø kapiliarø. Nors ir pasikeitusios iðvaizdos, oda atlieka apsauginæ funkcijà, taèiau didëja jautrumas cheminiams, mechaniniams, ðiluminiams dirgikliams, ji tampa paþeidþiamesnë. Þaizdø gijimas sulëtëja beveik dvigubai. Vyresnio amþiaus þmonës tampa jautresni ðalèiui (hipotermijai – kûno temperatûros nukritimui) bei karðèiui (hipertermijai (ðilumos smûgiui), dël giliausiame poodiniame sluoksnyje vykstanèiø pakitimø (1 lentelë).
1 lentelë.
| Pokyèiai |
Fiziologinë koreliacija |
Klinikinë reikðmë |
| Raukðlëjimasis |
Sumaþëjæs elastino kiekis |
Odos turgoru negalima ávertinti dehidratacijos |
| Plona perðvieèiama oda |
Poodinis riebalø netekimas |
Oda lengvai paþeidþiama |
| Pigmentuota oda |
Odos pigmentacijos sutrikimas, padidëjæs pigmento kiekis |
Pasikeitusi odos spalva |
| Senatvinë hiperkeratozë |
Dël saulës, vëjo, ðalèio atsirandantys pavieniai, suragëjæ mazgeliai |
Oda iðberta |
Odos ligos senatvëje
Senatvæ gali lydëti daugelis odos ligø. Oda – jos spalva, bërimai – informuoja apie odos bûklæ, pakitimai odoje – ligos poþymiai. Ið blyðkios paciento veido spalvos pastebime anemijà. Odos raudonumas (ruber) parodo vietiná odos uþdegimà, kraujagyslës iðsipleèia karðèiuojant. Dël deguonies trûkumo (nusilpus kvëpavimui, esant krûtinës anginai), oda tampa cianoziðka. Mëlynos dëmës ant odos atsiranda trûkus kraujagysliø sienelëms, joms susilpnëjus dël vitamino C stokos bei vartojant kraujà skystinanèius preparatus. Pageltusi oda informuoja apie kepenø ligas, hepatità. Padidëjæs bilirubino kiekis nuspalvina oda geltonai. Neretai senatvëje vargina odos nieþëjimas (galvos nugaros nieþëjimas dël seborëjos; delnø, padø dël grybeliniø ligø, alerginiø reakcijø; iðangës dël neðvaros, hemarojaus, obstipacijø, kolitø, proktitø, odos ligø; iðoriniø lytiniø organø dël muilo, cukrinio diabeto, podagros, dirgikliø (sintetiniø drabuþiø, ðlapimo)).
Senstanèià odà neretai lydi nepiktybiniai ir piktybiniai navikai. Nepiktybiniai odos navikai – tai paprastos virusinës kilmës karpos, odos adenomos, fibromos, kraujagysliø navikai – hemangiomos. Tamsûs dariniai, primenantys apgamûs, gali bûti piktybinës melanomos pradþia. Jà sukelia suvëþëjæ melanocitai. Dariniai palaipsniui auga, keièia spalvà, iðopëja ir lengvai kraujuoja. Melanomos yra daþnesnës ðviesios odos þmonëms, daþniau moterims, nei vyrams. Laiku aptikus, melanomos iðgydomos.
Plaukø pokyèiai senatvëje
Plaukai (lot. pili) yra odos dariniai (kaip ir nagai, riebalø liaukos, prakaito liaukos, burnos gleivinë). Plaukas yra sudarytas ið sukietëjusiø epidermio làsteliø. Plaukai yra negyvi ( pagrindinë plaukø sudëtinë dalis yra negyvas, kietas baltymas, vadinamas keratinu). Vienintelë auganti, arba gyva, plauko dalis yra plauko ðaknis,esanti maiðelio pagrinde. Plauko dalys yra: plauko kûnas, arba stiebas (scapus pili), ðaknis (radix pili), glûdinti tikrojoje odoje esanèiame plauko maiðelyje, ir plauko galas (apex pili) . Plaukas susideda ið kutikulës, þievës ir ðerdies. Á kiekvienà maiðelá atsiveria viena ar daugiau riebalø liaukø, iðskirianèiø riebalus, kuri sutepa plaukus ir odà. Prie plauko maiðelio tvirtinasi lygusis raudmuo, vadinamas plaukà pakelianèiu raumeniu. Susitraukdamas raumuo priverèia plaukà pasiðiauðti. Iðsigandus arba suðàlus atsiranda vadinamoji þàsies oda – odos iðkilimai, atsirandantys dël ðiø raumenø susitraukimo. Plauko spalvà lemia specialus pigmentas melaninas, gaminamas plauko maiðelyje. Biologine prasme plaukai spalvà praranda sumaþëjus melanocitø funkcijai. Melaninas yra dviejø rûðiø: juodai rudas ir raudonai geltonas. Jei vyrauja rudas pigmentas, priklausomai nuo jo koncentracijos plaukai bûna juodi, rudi ar ðviesûs. Jei plauko maiðelyje gaminamas geltonai raudonas pigmentas, plaukø spalva raudona. Kai plaukø maiðelio làstelës nustoja gaminti pigmentà, auga þili plaukai (2 lentelë).
2 lentelë.
| Pokyèiai |
Fiziologinë koreliacija |
Klinikinë reikðmë |
| Plaukø þilimas |
Sumaþëjæs pigmento melanino kiekis |
Plaukai pabala |
| Retëja |
Padidëjæs vyriðkø hormonø - androgenø – kiekis |
Plaukai paþeidþiami |
| Nuplikimas |
Atrofuojasi plaukø ðaknelës |
Iðkrenta plaukai |
| Lûþinëjimas |
Trûksta B grupës vitaminø |
Paþeidþiami plaukai |
| Pleiskanojimas |
Keièiasi galvos odos làstelës |
Daug baltos spalvos smulkiø pleiskanø |
| Psoriazë |
Pastorëjæs raginis epidermio sluoksnis |
Daug sidabro spalvos pleiskanø, retëja, iðkrenta plaukai |
Plaukai skiriami:
- Ilgieji plaukai - galvos, gaktos, paþastø, lytiniø organø, vyrø barzdos bei ûsø;
- Ðeriniai plaukai - antakiø, ausø ir nosies landø, blakstienø;
- Gyvaplaukiai - dengia didþiàjà dalá odos.
- Pûkeliai - trumpi, ploni, maþai pigmento turintys plaukai, bûdingi neiðneðiotiems arba anksti gimusiems naujagimiams.
Blogëjant medþiagø apykaitai, blogëja vitaminø bei mineraliniø medþiagø ásisavinimas, silpnëja, retëja plaukai, jie praþyla. Plikimas bûna dalinis arba visiðkas plaukø iðkritimas. Daþniausiai nuplinka galva vyrams, moterims plaukai iðretëja. Praþilimas – fiziologinis ar patologinis plaukø spalvos netekimas. Sunyksta pigmentas, plaukai pasidaro sidabriðkai balti. Nors pradedama þilti nuo 35-eriø ar 40 metø ir vëliau, tai priklauso nuo organizmo bûklës, paveldëtø genø, gyvenimo sàlygø, rasës, plaukø prieþiûros. Senatvinis nuplikimas vyksta, kai pamaþu atrofuojasi ne tik virðugalvio, kaktinës galvos plaukø dalies ðaknelës, o yra viso kûno pokyèiø, pvz., sumaþëja pigmento melanino. Senstant galvos plaukai plonëja, barzdos, ûsø, antakiø storëja (ðeriniai plaukai).
Moterims padidëja veido ir smakro plaukuotumas dël androgenø (vyriðkøjø hormonø) pertekliaus, galvos plaukai retëja, platëja peèiai, maþesnës krûtys, dël lytiniø hormonø sekrecijos pokyèiø, kiauðidëse vis maþiau gaminasi estrogenø – moteriðkøjø hormonø, progesteronø.
Nagø pokyèiai senatvëje
Nagai (lot. ungues) yra specifiðkai suragëjusios epidermio plokðtelës. Dël vitamino A stokos (senatvëje blogëjant vitaminø, mineraliniø medþiagø ásisavinimui, blogëjant bendrai medþiagø apykaitai), prasideda nagø distrofijos (3 lentelë).
3 lentelë.
Nago vaizdas
|
Problemos pavadinimas
|
Problemos apraðymas
|
Prieþastis
|
 |
Horizontalios vagos |
Pavirðinës arba gilios vagos skersai nago plokðtelës |
Sergat linfogranuliomatoze ar dël traumø
|
 |
Vertikalios vagos |
Besidriekianèios vagos nuo nago pagrindo iki galiuko |
Amþius ir bloga kraujo apykaita
|
 |
Kabantis nagas |
Maþas áplyðimas ar áskilimas odelëje ar nago dalyje |
Nagø kramtymas, pekenkimas, buvimas vandenyje, valymo/dezinfekcinës priemonës, sergant sifiliu, egzema, þvyneline, |
 |
Padidintas odelës augimas |
Peraugusi ar sukietëjusi odelë |
Prasta prieþiûra arba nepriþiûrimi nagai
|
 |
Lûþinëjantys, átrûkæ nagai
(Onychoclasis)
|
Vertikalûs ar horizontalûs átrûkimai laisvoje nago dalyje |
Mineralø trûkumas, uþterðtumas, sumaþëjæs kalcio, seleno, geleþies, vandens kiekis, sulëtëjusi medþiagø apykaita, sergant hipotireoze, nuðalus rankas
|
 |
Besisluoksniuojantys, besilupantys nagai |
Nago sluoksniavimasis, netaisyklingas nago atsiskyrimas |
Daþnas buvimas vandenyje, dehidratacija, dieta, stresas
|
 |
Ploni, silpni, trapûs nagai
(Onychotrophia)
|
Ploni, trapûs nagai, kurie lengvai áskyla, pasiþymi blogu augimu |
Ankstsnës traumos, dehidratacija, bloga kraujo cirkuliacija, daþnas buvimas vandenyje, genetika, nebrandus virðutinis sluoksnis
|
 |
Minkðti nagai |
Nago galas lengvai áskyla ir plyðta, silpna nago struktûra, iðbalansuotas baltyminis pagrindas |
Dieta, bloga kraujo cirkuliacija, kalcio trûkumas
|
 |
Gelsvi nagai |
Ilgai iðliekantis geltonumas, dengiantis visà nagà ar jo dalá |
Aplinkos uþterðtumas, rûkymas, nesubalansuotos dietos, sergant þvyneline,eksfoliaciniu dermatitu, radiodermatitu
|
 |
Baltos dëmës |
Baltos dëmës, netvarkingai iðsidësèiusios ant nago plokðtelës |
Manoma, kad átakoja kalcio trûkumas, oro burbuliukai ir traumos
|
 |
Juodi, mëlyni, þalsvi nagai |
Netolygi spalva ant nago plokðtelës ir þemiau jos |
Grybelinës infekcijos, kraujosrûvos, traumos, dël smulkiø kraujagysliø aviko |
 |
Bûgno lazdeliø formos nagai |
Nagai ágauna bugno formà |
Sergant bronchø ir plauèiø ligomis, endokrininëmis ligomis
|
 |
Nago áaugimas |
Nagas áauga á nago velenëlá |
Avint aukðtà avalynæ, pernelyg trumpai kerpant virðutiná nago kraðtà
|
 |
Ðaukðtelio pavidalo, ádubæ nagai |
Nagas ádubæs, ágauna ðaukðtelio pavidalà |
Sergant pirmine geleþies stokos anemija, hipotireoze, hipertireoze, esant kraujo apytakos nepakankamumui |
Nagà sudaro:
• nago guolis (lot. matrix unguis). Já dengia nago plokðtelë.
• nago velenëlis - nago plokðtelæ ir nago guolá ið ðono ir galo gaubianti odos raukðlë.
• nago ðaknis, gyvuonis (lot. matrix) - tai nago augimo vieta. Dël ðios vietos epiteliniø làsteliø dauginimo sustrikimo nago plokðetlë iðkyla, susiraukðlëja ir nagas deformuojasi.
• pusmënulis (lot. lunula) - prie nago ðaknies esanti pusmënulio pavidalo ðviesi sritis.
• eponychium - suragëjusio epidermio raukðlë, esanti nago plokðtelës pakraðèiuose. • hyponychium - suragëjusios epidermio raukðlë po nago laisvu galu.
Neretai senatvëje pastebimas nagø "þydëjimas" - nago plokðtelëje pastebimos baltos dëmëlës. Taip atsitinka dël nago plokðtelëje atsiradusiø pripildytø oro vakuoliø. Rausva nago spalva priklauso nuo po nagu esanèio kraujagyslëmis turtingo tikrosios odos sluoksnio. Pusmënulio formos nago pagrindo balkðva spalva priklauso nuo storesnio uþuomazginiø làsteliø sluoksnio. Augimu ir ragëjimu nagas reaguoja á daugelá veiksniø. Senyvi amþiaus þmoniø nagai auga lëèiau. Augimas sutrinka po persirgtø ligø, dël hormoninio, psichinio poveikio. Vasarà nagai auga intensyviau negu þiemà. Nagø prieþiûra - manikiûras, pedikiûras. 3 lentelë. Nagø pokyèiai. Nago vaizdas Problemos pavadinimas Problemos apraðymas Prieþastis Horizontalios vagos Pavirðinës arba gilios vagos skersai nago plokðtelës Sergant limfogranulomatoze ar dël traumø Vertikalios vagos Besidriekianèios vagos nuo nago pagrindo iki galiuko Amþius ir bloga kraujo apytaka Kabantis nagas Maþas áplyðimas ar áskilimas odelëje ar nago dalyje Nagø kramtymas, pakenkimas, buvimas vandenyje, valymo/dezinfekcinës priemonës, sergant sifiliu, egzema, þvyneline Padidintas odelës augimas Peraugusi ar sukietëjusi odelë Prasta prieþiûra arba nepriþiûrimi nagai Lûþinëjantys, átrûkæ nagai (Onychoclasis) Vertikalûs ar horizontalûs átrûkimai laisvoje nago dalyje Mineralø trûkumas, uþterðtumas, sumaþëjæs kalcio, seleno, geleþies, vandens kiekis, sulëtëjusi medþiagø apykaita, sergant hipotireoze, nuðalus rankas Besisluoksniuojantys, besilupantys nagai Nago sluoksniavimasis, netaisyklingas nago atsiskyrimas Daþnas buvimas vandenyje, dehidratacija, dieta, stresas Ploni, silpni, trapûs nagai (Onychotrophia) Ploni, trapûs nagai, kurie lengvai áskyla, pasiþymi blogu augimu Ankstesnës traumos, dehidratacija, bloga kraujo cirkuliacija, daþnas buvimas vandenyje, genetika, nebrandus virðutinis sluoksnis Minkðti nagai Nago galas lengvai áskyla ir plyðta, silpna nago struktûra, iðbalansuotas baltyminis pagrindas Dieta, bloga kraujo cirkuliacija, kalcio trûkumas Gelsvi nagai Ilgai iðliekantis geltonumas, dengiantis visà nagà ar jo dalá Aplinkos uþterðtumas, rûkymas, nesubalansuotos dietos, sergant þvyneline, eksfoliaciniu dermatitu, radiodermatitu Baltos dëmës Baltos dëmës, netvarkingai iðsidësèiusios ant nago plokðtelës Numanoma, kad átakoja kalcio trûkumas, oro burbuliukai ar traumos Juodi, mëlyni, þalsvi nagai Netolygi spalva ant nago plokðtelës ir þemiau jos Grybelinës infekcijos, kraujosrûvos, traumos Dël smulkiø kraujagysliø naviko, Bûgno lazdeliø formos nagai Nagai ágauna bugno formà Sergant plauèiø ir bronchø ligomis, endokrininëmis ligomis Nago áaugimas Nagas áauga á nago velenëlá Avint ankðtà avalynæ arba pernelyg trumpai kerpant virðutiná nago kraðtà Ðaukðtelio pavidalo, ádubæ nagai Nagas ádubæs, ágauna ðaukðtelio pavidalà Sergant pirmine geleþies stokos anemija, hipotireoze, hipertireoze, esant kraujo apytakos nepakankamumui
Nagø ligos senatvëje
• Dermatozinës nagø pakitimø prieþastys :
1. Nagai pagelsta, pleiskanoja, sustorëja jø panagë dël þvynelinës (psoriasis), eksfoliacinio dermatito, radiodermatito.
• Infekcinës prieþastys:
1. Apie nagà esanèiø audiniø pûlinis uþdegimas (paronychia) dël grybeliniø odos ligø, paprastosios karpos (verruca vulgaris), sifilio.
• Distrofinës prieþastys :
1. Bûgno lazdeliø formos nagai suformuoja, sergant uþdegiminëmis plauèiø ir bronchø ligomis, ágimtø ðirdies ydø ir kraujagysliø anomalijø atvejais, krûtinës làstos deformacijos - kifoskoliozës atveju, sergant bilijine kepenø ciroze, sergant endokrininëmis ligomis.
2. Ið dalies ar visiðkai nuo guolio atsiskyræs nagas (onycholysis) - ði patologija gali bûti paveldëta, idiopatinë, sergant sifiliu, egzema, þvyneline.
3. Trapûs nagai (onychorrhexis) daþnai bûna pagyvenusiø þmoniø, serganèiøjø hipotireoze, nuðalus rankas.
4. Sausi, lûþtantys ir trûkinëjantys nagai (fragilitas unguium) daþniausiai bûna moterø, ilgai naudojanèiø nekokybiðkà nagø lakà.
5. Ðaukðtelio pavidalo, ádubæ nagai (koilonychia) - daþniausiai bûna ligoniø, serganèiø pirmine geleþies stokos anemija, ir esant Plamerio-Vinsono sindromui (disfagija, Hunterio lieþuvis, hipochrominë mikrocitinë anemija), taèiau gali susiformuoti ir hipotireozës, hipertireozës, akromegalijos atveju, sergant hipofizës priekinës dalies naviku, sutrikus mitybai, esant kraujo apytakos nepakankamumui. 6. Nagai baltais taðkais arba su baltomis skersinëmis linijomis (leuconychia) gali bûti karðèiuojant, taip pat sergant limfogranulomatoze ar dël traumø.
7. Nukritæs nagas (onychomadesis) dël paronichijos, onichomikozës, panaginës hematomos, persirgus skarlatina, eksfoliaciniu dermatitu.
8. Skersiniai nagø ruoþai (Beau linijos) - gali iðryðkëti dël laikinai sutrikusios mitybos, taèiau gali bûti ir sergant uþdegiminëmis þarnø ligomis, podagra, lëtiniu inkstø funkcijos nepakankamumu.
• Neoplazminës prieþastys :
1. Panaginë mëlyna, skausminga paspaudus dëmë (glomus tumor) - tai smulkiø kraujagysliø navikas, kuris gali iðplisti iki pirðto kaulo kortikalinio sluoksnio.
2. Melanokarcinoma - juodos spalvos, erozuotas, daþniausiai kojø pirðtø navikas.
• Trauminës prieþastys :
1. Nago áaugimas á audinius. Daþniausiai á minkðtuosius audinius áauga kojos didþiojo pirðto nagas avint ankðtà avalynæ arba pernelyg trumpai kerpant virðutiná nago kraðtà. Apie áaugusá kraðtà iðveði granuliacinis audinys, atsiranda opø, pirðtas parausta, patinsta. Paspaudus paþeistà vietà, gali iðsiskirti pûliø.
2. Atplëðtas, pakibæs nagas ir atvira þaizda, pro kurià á audinius gali patekti infekcija.
• Alerginës prieþastys :
Dël alergeno poveikio gali pakisti ir nagai, pasireiðkia kontaktinis dermatitas, paronichija ir onicholizë.
Odos, plaukø, nagø stiprinimo priemonës
Sveikas gyvenimo bûdas, bendravimas, protinis bei fizinis darbas ir aktyvumas senatvëje, padeda iðlaikyti sveikà visà organizmà, bendrà savijautà, taigi ir odà, plaukus, nagus. Patartina valgyti pilnavertá maistà, bûti gryname ore, pagal galimybes judëti (uþsiimti fizine veikla). Fizinë veikla teigiamai veikia angliavandeniø apykaità, judëjimo atramos sistemà, gerina ðirdies darbà bei kvëpavimo funkcijà. Patartina riboti riebalus, nes tai gali bûti aterosklerozës, vëþio, artrito ir kitø degeneraciniø ligø prieþastis. Kaip angliavandeniø ðaltiná patartina valgyti vaisiø, darþoviø ir grûdø produktø, kuriuose yra gausu vitaminø, mineralø ir skaiduliniø medþiagø. Skaidulinës medþiagos maþina viduriø uþkietëjimà bei cholesterolio kieká kraujyje. Jei sunku kramtyti, patartina valgyti virtas ar ðutintas darþoves, vaisius. Mikroelementø cinko, geleþies randama mësoje. Kalcio ðaltinis – pienas bei jo produktai. Labai svarbu pasirinkti toleruojamus maisto produktus, maitintis pagal amþiø, fiziná aktyvumà, kûno sudëjimà, maitinimosi áproèius ir reþimà. Negalima persivalgyti. Valgyti biologiðkai vertingà, subalansuotà maistà, pagal galimybes maisto papildus ( sojos produktai, linø sëmenø aliejus, lecitinas, èesnako kapsulës, alaus mielës). Rami psichologinë bûsena, patenkinamas socialinis gerbûvis, fizinis aktyvumas padeda iðlikti sveikiems pagyvenusio amþiaus þmonëms.
Odos, plaukø, nagø pokyèiai senatvëje vyksta dël senatviniø organizmo pakitimø (lëtëja medþiagø apykaita, metabolizmas, maþëja fizinis aktyvumas, maþëja kalorijø poreikis, silpnëja visø organizmo sistemø funkcijos). Oda senstant praranda savo elastingumà dël elastino, kolageno, vandens kiekio sumaþëjimo.Plaukai senatvëje praranda savo blizgesá, stiprumà, storá, iðretëja, praþyla dël pigmento melanino sumaþëjimo, plaukø ðakneliø atrofijos. Nagai senatvëje tampa trapûs, sustorëja, lûþinëja dël vitamino A, mikroelentø seleno, kalcio trûkumo organizme bei sergant ávairiomis odos ligomis. Odos, plaukø bei nagø striprinimas yra viso organizmo stiprinimas: fizinis aktyvumas, pilnavertë mityba, patenkinamos gyvenimo bei socialinës sàlygos, gera emocinë bûsena.
Literatûros sàraðas:
1. Bikmanienë, R., Danusevièienë, L., Veèkienë, N., ir kt. (2002). Socialinë gerontologija (pp.65 – 67). Kaunas: Vytauto Didþiojo Universiteto leidykla.
2. Exel, E., Exel, W. (1998). Sveiki sulaukæ brandaus amþiaus (pp. 10, 43, 130-135).Vilnius: Avicena.
3. http://lt.wikipedia.org/wiki/Melaninas, þiûrëta 2005 08 25.
4. http://www.sveikata.su.lt/oda/plaukai.htm, þiûrëta 2005 09 14.
5. http://www.ligos.lt/straipsniai.asp?StrID=35&TurID1=1&TurID2=3, þiûrëta 2005 09 14.
6. http://lt.wikipedia.org/wiki/Nagas, þiûrëta 2005 09 14.
7. http://media.5ci.lt/ViewObj.asp?Lang=L&ObjectID=112385, þiûrëta 2005 09 22.
8. Krikðtopaitis, M. (1997). Veikli ilgaamþystë (pp. 3-41, 113-115, 118). Vilnius: Mokslo Aidai.
9. Lesauskaitë, V. (2001). Pagyvenusiø þmoniø slauga (pp. 7, 10, 33-37). Kaunas: KMU Spaudos ir leidybos centro leidykla.
10. Lesauskaitë, V., Bagdonas, g., Èygaitë Buoþienë, I. ir kt. (1998). Geriatrija (pp.8-9). Vilnius: Egalda.
11. Lelis, J., Gailevièius, P., Ragaiðis, S., Balevièienë, G. (1985). Odos ir venerinës ligos (pp. 8-19). Vilnius: Mokslas.
12. Ðniukaitë, D. (1998). Slauga pirminëje sveikatos prieþiûroje (pp. 79-85). Vilnius: Charibdë.
Janina Miliauskienë |
|
