Osteoporozė yra viena iš kaulų metabolinių ligų, nes sutrinka kaulinio audinio medžiagų apykaita. Osteoporozė - sisteminė kaulų audinio liga, kuriai būdinga sumažėjusi kaulų masė, dėl ko padidėja kaulų trapumas bei osteoporozės komplikacijų - kaulų lūžių - rizika. Šis susirgimas priskiriamas prie endokrininės (vidaus sekrecijos) sistemos ligų. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) 1993 metais patvirtino osteoporozės apibrėžimą:Osteoporozė yra sisteminė griaučių liga, kuriai būdinga maža kaulų masė ir kaulinio audinio mikroarchitektūros¹ pokyčiai, dėl to padidėjęs kaulų trapumas ir polinkis lūžti.

Osteoporozės požymiai

Osteoporozės požymiai būtų šie:
♦Kaulų masės mažėjimas
♦Kaulų lūžiai
♦Kupros formavimasis
♦Ūgio mažėjimas
♦Stuburo iškrypimas
♦Skausmas

Pagrindinis osteoporozės požymis – kaulų masės mažėjimas. Pradžioje osteoporozė nesukelia jokių juntamų požymių ir yra neskausminga - „tyli liga“. Tik ligai progresuojant, kai kaulai jau nėra tvirti, įvyksta kaulų lūžis – osteoporozės komplikacija. Dažniausiai lūžta šlaunikaulio kaklelis, stuburo slanksteliai, žąstikaulis, raktikaulis, riešo, dubens kaulai. Osteoporoziniams lūžiams būdinga tai, kad lūžis įvyksta esant net ir nežymiai traumai. Patys pavojingiausi yra šlaunikaulio viršutinės dalies kaklelio lūžiai. Osteoporoziniai slankstelių lūžiai nors ir skausmingi dažniausiai lieka nepastebimi. Dėl jų sumažėja ūgis ir pakinta laikysena, susiformuoja kupra, atsikiša pilvas, iškrypsta stuburas. Skausmas, kaip vienas iš osteoporozės požymių, atsiranda lūžus kaului. Skausmingiausi yra riešo ir šlaunikaulio lūžiai, kurie sukelia deformacijas ir negalią. Sergant osteoporoze, žmogus gali jausti skausmą dėl nuolatinio nugaros raumenų pertempimo. Lūžus slankstelio kaului, jis susiploja, santykinai sutrumpėja nugaros ilgieji raumenys, dėl to jie būna nuolat įtempti, pervargsta, tai ilgainiui sukelia lėtinį nugaros skausmą.

Osteoporozės rūšys

Skiriamos dvi pagrindinės osteoporozės rūšys: pirminė ir antrinė osteoprorozė. Pirminė osteoporozė sudaro 95 % ligos atvejų. Ji išsivysto, kai kaulo netenkama dėl normalaus kaulinio audinio persitvarkymo ciklo sutrikimo. 85 % pirminių osteoporozių tenka postmenopauzinėms moterims (51-75 gyvenimo metai). Žinomos 3 pirminės osteporozės formos:
juvenilinė osteoporozė, idiopatinė osteoporozė, involiucinė osteoporozė.
♦Juvenilinė osteoporozė būna iki subrendimo (brendimo amžius - 17-19 gyvenimo metai), sukelta ilgalaikio gliukokortikoidų vartojimo. Ligos eiga gerybinė, sunkiais atvejais gali lūžti ilgieji kaulai ar deformuotis slanksteliai.
♦Idiopatinė osteoporozė diagnozuojama tada, kai nepavyksta nustatyti kaulų retėjimo priežasties. Ji paprastai pasireiškia slankstelių kompresiniais lūžiais. Vyrams ji būna 10 kartų dažniau negu moterims ir sudaro 30 - 40 % vyrų osteoprozės atvejų.
♦Involiucinė osteoporozė. I tipo, pomenopauzinė osteoporozė vystosi dėl estrogenų trūkumo organizme (51-75 gyvenimo metai). Jos metu labiau retėja traberkulinis kaulinis audinys, sąlyginai lėčiau retėjant žieviniam sluoksniui. Dažniausiai lūžta tie kaulai, kuriuose vyrauja trabekulinis kaulinis audinys – dilbio distalinė dalis, stuburo slanksteliai. II tipo, arba senatvinės osteporozės (70 - 85 gyvenimo metai) priežastys yra vitamino D apykaitos sutrikimas, kalcio absorbcijos sumažėjimas ir dėl to išsivystęs antrinis hiperparatiroidizmas - paratiroidinio hormono koncentracijos kraujyje padidėjimas. Šis hormonas didina osteoklastų, vykdančių kaulinio audinio rezorbciją (irimą) kiekį. Vitaminas D yra absorbuojamas iš maisto arba veikiant saulės spinduliams sintetinamas odoje. Su amžiumi kraujo plazmoje vitamino D mažėja dėl to, kad vartojama mažiau maisto produktų, turinčių vitamino D. Žarnyne su amžiumi mažėja vitamino D receptorių, todėl sumažėja vitamino D absorbcija. Dėl aktyvaus vitamino D stokos kalcio absorbcija žarnyne taip pat sumažėja. Kalcio absorbcijos žarnyne sumažėjimas didina paratiroidinio hormono sekreciją. Tai greitina kaulų apykaitą, rezorbciją, o kaulinio audinio formavimaisis vyresniame amžiuje sulėtėja. Šio tipo osteoporozei būdingi šlaunikaulio viršutinės dalies ir stuburo slankstelių lūžiai. Antrinė osteoporozė (5 % visų osteoporozės atvejų atsiranda sergant ligomis, sutrikdančiomis kaulinio audinio apykaitą ir ilgiau vartojant kai kurių vaistų. Kai kurių ilgiau vartojamų vaistų, turinčių įtakos antrinės osteoporozės atsiradimui, grupės pateiktos 1 lentelėje.

Vaistai

Skrandžio rūgštingumą mažinantys preparatai su
aliuminiu, antikonvulsantai, ciklosporinas, glikokortikoidai, gonatotropinį
hormoną atpalaiduojantys preparatai, heparinas, izoniazidas, litis,
metotreksatas, tiroidinis hormonas didelėmis dozėmis

1 Lentelė. Vaistų grupės, įtakojančios antriės osteoporozės atsiradimą (plg. Bagdonas G.)

Bagdonas G. antrinės osteoprozės priežastimis įvardija ir tokias, kaip imobilizacija, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, radiacinis gydymas, lėtinės inkstų ligos ir lėtinis inkstų nepakankamumas, reumatoidinis artritas, nevisavertė osteogenezė (kaulo susiformavimas). Osteoporozės pavadinimas yra kilęs iš graikų kalbos žodžio osteon – kaulas, poros – skylė. Žmogaus skeleto kaulai sudaryti iš trabekulinio (20 %) ir žievinio (80 %) audinio. Trabekulinis audinys vyrauja stuburo ir dubens kauluose, o žievinis – ilguosiuose galūnių kauluose. Sergant osteoporoze, sutrinka kaulų metabolizmas - kaulinio audinio formavimasis, atsinaujinimas. Mažėjant osteoblastų (ląstelių, įeinančių į kaulinio audinio sudėtį, gaminančių kaulų šarminę fosfatazę, reikalingą kaului) skaičiui, pradeda vyrauti kaulinio audinio rezorbcija – kaulinio audinio irimas, nes suaktyvėja kaulinio audinio ląstelės – osteoklastai. Šie sutrikimai sąlygoja kaulų mineralinio tankio mažėjimą.

Alekna V. išskiria šias kaulinio audinio apykaitą reguliuojančių veiksnių grupes:
1. Kalcio apykaitą reguliuojantys hormonai: paratiroidinis hormonas, kalcitoninas, 1,25-dihidrosivitaminas D.
2. Sisteminiai horminai: gliukokortikoidai, insulinas, lytiniai hormonai, somatotropinis hormonas.
3. Sisteminiai augimo veiksniai: somatomedinas, epiderminis ir fibroblastinis augimo veiksnys.
4. Lokalūs (vietiniai) augimo veiksniai: prostaglandinas E2, osteoklastus aktyvinantis veiksnys.
5. Jonai: kalcis, fosforas.
Paratiroidinis horminas daro įtaką kaulų metaboliniams procesams, veikdamas per kalų ląsteles bei inkstus ir žarnyną. Šis hormonas didina osteoklastų kiekį, tuo stiprindamas kaulinio audinio rezorbciją. Kalcitoninas – peptidinis hormonas taip pat veikia per kaulus, inkstus, žarnyną. Jis mažina osteoklastų skaičių, bei slopina jų gebėjimą rezorbuoti. Kalcitoninas didina kalcio koncentraciją inkstų ląstelėse. 1,25-dihidroksivitaminas D yra biologiškai aktyvi vitamino D forma. Jis stiprina kalcio įsiurbimą žarnyne. Gliukokortikoidai slopina osteoblastų veiklą, didina osteoklastų aktyvumą, mažina kalcio absorbciją žarnyne, didina kalcio išsiskyrimą su šlapimu. Insulino poveikis kaulino audinio apykaitai nėra pakankamai aiškus. Teigiama, kad mažos insulino dozės skatina osteoblastų aktyvumą, o didelės – priešingai – mažina. Lytiniai hormonai estrogenai (moteriški lytiniai hormonai) slopina osteoklastų veiklą ir nežymiai skatina osteoblastus. Todėl pomenopauzės moterims esant estrogenų stokai, gali vystytis osteoporozė . Kitų šaltinių duomenimis vyriškų lytinių hormonų androgenų stoka įtakoja osteoporozės išsivystymą vyrų tarpe. Somatotropinis hormonas gausina su šlapimu išsiskiriančio kalcio kiekį. Sisteminiai augimo veiksniai – somatomedinas, epiderminis ir fibroblatinis augimo veiksnys – kontroliuoja kaulinio audinio formavimąsi ir rezorbciją. Vietiniai augimo veiksniai – prostaglandinai, osteoklastus aktyvinantis veiksnys – dalyvauja kaulinio audinio reguliavimo mechanizmuose. Nuo kalcio ir fosforo jonų priklauso hormonų, padedančių reguliuoti kaulinio audinio funkcionavimą, koncentracija kraujyje.

______________________
¹trabekulų išsidėstymas bei kortikalinio sluoksnio storis/akytumas